2004 05 21

Dažnai neskaitome informacijos, kuri yra pateikiama ant etiketės, pakuotės ar informaciniame lapelyje. Tačiau ši informacija yra labai svarbi renkantis prekę. Etiketėje paprastai pateikiama informacija, kurioje nurodoma prekės sudėtis, jos savybės, kartais – paskirtis, t.y. kokiam tikslui prekę galima naudoti, prekės tinkamumo vartoti terminai. Toks informacijos pateikimas apie prekę dar kitaip vadinamas ženklinimu. Ženklinimo sąvoka apima tiek prekės savybių, tiek sudėties, tinkamumo vartoti, prekės apibūdinimo, kainų nurodymo sąvokas bei kitos informacijos vartotojui suteikimą.

Informacija neturi klaidinti

Ypatingas dėmesys ženklinant prekes yra skiriamas maisto prekių ženklinimui. Reklamos įstatymas, Maisto įstatymas nustato tam tikrus draudimus informacijai, susijusiai su maistu, maisto reklamai. Pavyzdžiui, negalima užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, jeigu informacijos davėjas neturi Sveikatos apsaugos ministerijos išduoto tokio informaciją patvirtinančio dokumento. Pateikiant informaciją apie maistą reikėtų laikytis ir tokio reikalavimo kaip nenurodyti, kad maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai. Informacija (reklama) apie motinos pieno pakaitalus yra leidžiama tik sveikatos priežiūros specialistams skirtuose leidiniuose.

Ką reikėtų žinoti, kad išvengtume klaidinančios informacijos

Kaip vartotojas gali atskirti klaidinančią informaciją, ir kuo verslininkas turėtų vadovautis pateikdamas informaciją apie prekę. Teisėje yra išskiriami trys informacijos kriterijai: teisingumo, pateikimo ir išsamumo. Teisingumo kriterijus: informacijoje (reklamoje) pateikti teiginiai neteisingi, jeigu informacijos (reklamos) davėjas negali jų pagrįsti naudojimo metu. Pavyzdžiui, ant parduodamos arbatos pakuotės yra nurodyta, kad ji padeda numesti svorį, tačiau informacijos pateikėjas neturi įrodymų (nėra atlikęs jokių tyrimų duomenų, neturi kitos pagrindžiančios medžiagos). Teisingumui pagrįsti negalima remtis liudijimais ar rekomendacijomis asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu. Išsamumo kriterijus galėtų būti apibūdintas taip: pateikta informacija neišsami, jeigu praleista jos dalis, kurios pateikimas būtinai reikalingas vartotojų suklaidinimui išvengti. Pavyzdžiui, internete parduodamos prekės, tačiau nenurodoma prekės pristatymo kaina. Šiuo atveju galime manyti, kad pateikta informacija yra neišsami, kadangi vartotojui yra nepateikiama kiek kainuos jo nusipirktos prekės pristatymas. Pateikimo kriterijus yra siejamas su tuo, kad informacijos pateikimo būdas ir forma yra tokie, kad vartotojas gali suvokti numanomą (neteisingą) teiginį. Pavyzdžiui, etiketėje užrašoma jog jogurto pavadinimas yra „Jogurtas su avietėmis”, tačiau jo sudėtyje nėra aviečių, o tik atitinkamos kvapiosios medžiagos. Vartotojas nebūtų klaidinamas, jeigu minėtas jogurtas būtų pavadintas „Aviečių skonio jogurtas”.

Nuobaudos už klaidinančią informaciją

Už klaidinančios informacijos pateikimą vartotojui, teisės aktuose yra nustatytos pakankamai didelės nuobaudos. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gali būti skiriamos baudos atsakingiems darbuotojams, o pagal Reklamos įstatymą – ekonominės sankcijos ūkio subjektams. Šios ekonominės sankcijos yra labai didelės. Bylas dėl jų taikymo nagrinėja Konkurencijos taryba arba Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. Konkurencijos taryba gali skirti ekonomines sankcijas nuo 1000 iki 30000 Lt. Už didelius pažeidimus ekonominės sankcijos gali siekti iki 3 proc. bendrųjų metinių pajamų. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba gali skirti baudas nuo 1000 iki 20 000 Lt. Medžiagą šiai tarybai pateikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.