Atmintinė sumaniam jautienos bei jos gaminių pirkėjui

Zita Čeponytė, 2013 m. gegužė

Mėsos paklausa bei vartojimas nuolat auga.  Lietuvoje mėsos vartojimas ypač augo 2001-2008 metais, kuomet jos vartojimas atitinkmai didėjo nuo 44 iki 81 kg vienam gyventojui per metus. Paskesniais metais šis vartojamas stabilizavosi ir dabar siekia vidutiniškai 70 kg per metus.

Ne paslaptis, kad galvijų auginimas daro vieną iš didžiausių poveikių aplinkai, ypatingai klimato kaitai. Todėl renkantis gyvūninės kilmės maisto produktus būtina įsitikinti ar jie yra pagaminti  (išauginti) laikantis aukštų  aplinkosaugos standartų ir gyvūnų gerovės reikalavimų.

Jungtinių Tautų paskelbti tyrimų duomenys rodo, kad  gyvulių auginimo poveikis  šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimui visame pasaulyje yra didesnis, negu  kartu sudėjus visų automobilių, sunkvežimių, lėktuvų  poveikį, ir jis nuolat auga.

Problema yra susijusi su tuo, kad pagaminti nedideliam mėsos kiekiui, ar tai būtų  jautiena, kiauliena ar aviena yra reikalinga daug pašarų, naudojami gamtos ištekliai.  Pvz., pagaminti 1 kg. jautienos reikia apie 7 kg. grūdų bei  40 ltr. vandens, o pagaminti 1 kg kiaulienos yra sunaudojami 4 kg grūdų,  1 kg paukštienos –  2 kg grūdų.

Gyvuliai atrajotojai (pvz. karvės ir avys) išmeta metano dujas, kurios sukelia šiltnamo efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą. Gyvulių  bei  jau pagamintų mėsos gaminių transportavimas taip pat kelia didelį pavojų aplinkai.

Geriausias būdas įsitikinti, ar ūkininkas laikosi tvaraus ūkininkavimo principų ir ar perkamas maistas yra sveikas,  pateikti jam klausimus ir gauti atsakymus. Ūkininko atsakymai ne tik padės daugiau suprasti  apie perkamą produktą, bet ir  kartu sudarys galimybes paremti tuos ūkininkus, kurie tvariai ūkininkauja. To paties galima pklausti ir pardavėjo ar kito asmens, kuris parduoda, tarpininkauja parduodant jautieną ar jos gaminius.

Ar gyvuliai yra auginami ganykloje?

Galvijai priklauso  taip vadinamai atrajotojų grupei, jų skrandis  yra daugiau pritaikytas žolės virškinimui.  Kuomet galvijai yra auginami ganyklose arba laukuose, jie turi didesnę galimybę klajoti  ir  rinktis įvairias žoles.  Todėl vartotojams reikėtų ieškoti būtent ūkininkų, kurie augina karves ganyklose.

Kuo buvo šeriami gyvuliai : žole, šienu, silosu ar dar kuo nors?

Teigiama, jog gyvulių mėsa, kuomet jie šeriami grūdais  palyginus su mėsa, kai jie šeriami  žole, yra sveikesnė, nes  joje yra mažesni sočiųjų riebalų ir didesni omega 3 riebalų rūgščių, vitamino E kiekiai.

Kartais ūkininkai šeria gyvulius grūdais,  įvairiomis maisto atliekomis  ir pan.  Geriausias atsakymas būtų, kad gyvuliai buvo šeriami tik žole, šienu ar žolės silosu.  Neretai ūkininkai papildo savo  auginamų gyvulių maisto racioną kukurūzais. Tačiau reikėtų žinoti, kad gyvulių skrandžiai sunkiai virškina šiuos augalus ir jie gali susirgti.

Kaip jūsų gyvūnai  ruošiami skerdimui ?

„Ruošimas skerdimui ” – tai procesas, kurį gyvūnas neišvengiamai praeina prieš jį paskerdžiant.   Vertindami šį procesą kaip vartotojai, turime atkreipti dėmesį į pašarus, kuriais buvo šeriami gyvūnai prieš juos paskerdžiant – ar jie buvo šeriami žole, grūdais ar kitokiais pašarais. Šėrimas grūdais suteikia mėsai marmurinę (blizgią) spalvą, todėl ūkininkai kartais naudoja šiuos pašarus prieš paskersdami gyvulius.

Tausumą atspindintis kriterijus Tausumą atspindinčio kriterijaus reikšmė (1- aukščiausias, 4-žemiausias)
 Galvijai visą laiką buvo šeriami žole, šienu, žolių silosu. 1
 Galvijai didesne dalimi buvo šeriami žole ir šienu, jų racionas buvo papildomas grūdais arba „ruošimo skerdimui” metu buvo šeriami grūdais. 2
 Galvijai didesne dalimi buvo šeriami grūdais. Žolės ir šieno jiems buvo nedaug duodama. 3
 Galvijai visą laiką buvo šeriami grūdais. 4

 Kitas aspektas, į kurį būtina atkreipti dėmesį, kiek laiko gyvulys praleidžia uždarytas garde. Štai keletas tausumą atspindinčių teiginių kriterijų, išvardintų eiliškumo tvarka.

Tausumą atspindintis kriterijus Tausumą atspindinčio kriterijaus reikšmė (1- aukščiausias, 4-žemiausias)
 Galvijai  visą laiką praleido ganyklose. 1
 Galvijai  visą laiką praleido ganyklose, tik „ruošimo skerdimui” laikotarpiu buvo laikomi garde keletą dienų 2
 Galvijai  kurį laiką praleido ganyklose, tik „ruošimo skerdimui” laikotarpiu buvo laikomi garde keletą mėnesių 3
 Galvijai buvo perkelti į gardus po atjunkymo ir laikomi ten iki skerdimo. 4

 Ar auginant  galvijus buvo  naudojami  antibiotikai?

Vieni vartotojai   nori vartoti tokių gyvulių mėsą, kuriems nebuvo leidžiami antiobiotikai iš viso, net ir gydymo tikslais. Kiti vartotojai , rinkdamiesi mėsą bei jos produktus,  atlaidžiai žiūri į tai, kad gyvuliams buvo leidžiami antibiotikai  gydymo tikslais. Taigi, vartotojai, turėtų išsiaiškinti, jeigu buvo naudojami antibiotikai, kokiais tikslais jie buvo naudojami – gydymo, kai gyvulys suserga, ar kitais, pvz. , kad sumažinti ligų pavojų.

Ar auginant galvijus buvo naudojami hormonai, augimą skatinančios medžiagos, steroidai?

Tėra tik viena priežastis, dėl kurios yra naudojami naudojami hormonai, augimą skatinančios medžiagos, steroidai  – tai komercinių tikslų siekimas, kad gyvulys užaugtų greičiau ar duotų daugiau pieno. Todėl, jeigu įmanoma, reikėtų tokio gyvulio mėsos vengti.

Tausiai ūkininkaujantys  ūkininkai yra labai atviri informacijai ir noriai ja dalinasi. Šiuo metu visame pasaulyje plinta judėjimai, kurie skatina tiesioginį ūkininkų ir vartotojų bendradarbiavimą , kuomet vartotojams yra sudaromos galimybės lankytis ūkiuose, stebėti kaip laikomis galvijai, kuo jie šeriami ir pan. Tokiu būdu yra skatinamas vartotojų ir ūkininkų pasitikėjimas, vartotojai yra tikri, kad perkami produktai nekenks jų sveikatai ir aplinkai.

Straipsnis  parengtas naudojant www.sustainabletable.org, www.yale.edu medžiagą, o taip pat žemiau nurodytą literatūrą:

1. Livestock’s Long Shadow. Environmental Issues and Options.  http://www.fao.org/docrep/010/a0701e/a0701e00.HTM
2. Ovidija Eičaitė, Albertas Gapšys Mėsos vartojimo pokyčių ir jiems įtakos turinčių veiksnių vertinimas.  Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2013. Vol. 35. No. 1. Scientific Journal.
3. Europos Sąjungos Statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenų bazė. – http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/themes .