Atmintinė sumaniam paukštienos bei jos gaminių pirkėjui

Zita Čeponytė, 2013 m. gegužė

Paukštiena

Lietuvoje paukštienos  vartojimas  nuolat auga.  2004-2011 metais  paukštienos vartojimas vienam gyventojui padidėjo nuo 6, 3 kg iki 21 kg.  Paukštiena 1994 m. mėsos vartojimo struktūroje sudarė 12 proc., o 2011 jau 30 proc. Tokius vartojimo pokyčius, matyt, lemia nedidelė paukštienos kaina bei  besikeičiantys vartotojų mitybos įpročiai.

Renkantis mėsą tikslinga pateikti keletą klausimų paukštienos pardavėjui ar augintojui. Žemiau pateikti orientaciniai klausimai, į kuriuos gavę atsakymą, galite nuspręsti kokią mėsą norėtumėte pirkti.

Kokiomis sąlygomis auginami naminiai paukščiai?

Teigiama, jog laisvai laikomų paukščių mėsa yra pati vertingiausia. Todėl pirmiausia reikėtų išsiaiškinti kokiomis sąlygomis buvo laikomi naminiai paukčiai – lauke (sodyboje, kur jie laisvai vaikščioja), patalpose ar  narvuose. Mūsuose sąlygos yra tokios, kad neįmanoma ištisus metus laikyti paukščių lauke. Tuome reikėtų pasiteirauti apie jų gerovę, t.y., ar augdami pastato viduje jie galėjo judėti, kiek vietos buvo skiriama kiekvienam paukščiui. Palyginimui, galėtumėte įsivaizduoti, kad teisės aktai reikalauja, jog dedeklė višta, kuri laikoma narve privalo  turėti ne mažesnį kaip 750 cm² plotą.

Kiek laiko naminiai paukščiai praleidžia lauke?

Labai svarbu, kad bent trumpą laiką kiekvieną dieną  paukščiai praleistų lauke. Todėl reikėtų ieškoti tokios mėsos, kuri užauginta atsižvelgiant ir į  paukščių gerovės reikalavimus.  Kartais klimatinės sąlygos gali neleisti ūkininkams laikyti lauke naminių pauščių. Todėl reikėtų sužinoti ne tik kiek laiko paukščiai praleidžia lauke, bet ir dėl kokių priežasčių ūkininkas juos laiko mažai laiko laisvai – dėl klimatinių sąlygų ar kitų priežasčių.

Papasakokite apie paukščių šėrimąsi?

Paukščių šėrimasis – tai procesas , kuomet paukščiai pakeičia savo senas plunksnas naujomis. Tai atsitinka kiekvienais metais, tuo metu paukščiai nededa kiaušinių. Tačiau kartais yra siekiama, kad šis procesas kuo greičiau praeitų sukeliant stresą. Paukščius nemaitinant 5-14 dienų šis procesas labai pagreitėja. Todėl būtina išsiaiškinti, ar paukščiams buvo leista „natūraliai” pakeisti plunksnas, ar buvo naudotos kokios nors priemonės norint šį procesą pagreitinti.
Kokiu maistu buvo šeriami naminiai paukščiai?

Tvarus ūkininkas paprastai maitina paukščius žole, grūdais, tačiau auginant paukštynuose paukščiai yra šeriami kaulų miltais, grūdais, jiems duodama įvairių papildų, vitaminų. Reikėtų detaliai išsiaiškinti kuo maitinami paukščiai, ar jiems duodama  papildų, antibiotikų.  Pastarieji yra ne tik profilaktinė priemonė prieš ligas, bet ir skatina augimą. Tačiau, jeigu paukščių augintojas duoda antibiotikus tik paukščiams susirgus, matyt, labai baimintis nereikėtų.

Hormonai?

Naminių paukščių paprastai neleidžiama maitinti hormonais.  Tačiau kartais jie maitinami stimuliatoriais, įvairiais pašarų priedais, skatinančiais augimą. Nors minėtieji nėra laikomi hormonais, tačiau gali turėti įtakos žmogaus sveikatai.

Straipsnis parengtas naudojant www.sustainabletable.org, www.yale.edu medžiagą, o taip pat žemiau nurodytą literatūrą:

1.Livestock’s Long Shadow. Environmental Issues and Options.  http://www.fao.org/docrep/010/a0701e/a0701e00.HTM
2.Ovidija Eičaitė, Albertas Gapšys Mėsos vartojimo pokyčių ir jiems įtakos turinčių veiksnių vertinimas.  Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development. 2013. Vol. 35. No. 1. Scientific Journal.
3.Europos Sąjungos Statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenų bazė. – http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/themes .
2013 m. gegužė