Atskirų gėrimų poveikis aplinkai

Pagrindinis | Prekių keitimas ir grąžinimas | Atsakingas vartojimas | Maisto prekės | Ne maisto prekės

Dr. Renata Dagiliūtė, 2011 m. gruodis

Mūsų pasirenkami gėrimai daro skirtingą poveikį aplinkai. Taikant būvio ciklo vertinimą galima įvertinti konkretaus gėrimo poveikį aplinkai nuo pirminių žaliavų išgavimo, apdirbimo iki naudojimo ir galutinio atliekų sutvarkymo. Norvegų mokslininkai (Hannsen et al., 2007) pritaikė būtent būvio vertinimo metodiką skirtingiems gėrimams Norvegijos pavydžiu. Šie mokslininkai analizavo kavos, pieno, gaiviųjų gėrimų, alaus, koncentruotos vaisvandenių masės, sulčių ir į butelius išpilstyto vandens poveikį aplinkai, tenkantį 1 litro kiekvieno gėrimo. Poveikis aplinkai išreikštas energijos sąnaudomis ir klimato kaitos dujomis – CO2 ekvivalentu – atitinkamo gėrimo per visą po būvio ciklą: žaliavų išgavimo ir pačių gėrimų gamybos, pakavimo ir paskirstymo, naudojimo ir atliekų tvarkymo. Nustatyta, kad didžiausios energijos sąnaudos tenka alui (apie 8,2 MJ [1] energijos/litrui gėrimo) (1 pav.). Kava, pienas, sultys sąlygoja apie 3,9 – 4,2 MJ energijos sąnaudas litrui. Mažiausios energijos sąnaudos teko vandeniui iš čiaupo (apie 0,0012 MJ/litrui). Šios energijos sąnaudos yra susiję tik su energijos poreikiu vandens paruošimu ir tiekimui (pumpavimui, slėgio palaikymui) bei energija valymo įrengimuose. Tuo tarpu vanduo išpilstytas buteliuose reikalauja apie 1,9 MJ/litrui energijos. Iš visų analizuotų gėrimų be vandens iš čiaupo, koncentrato gamyba reikalauja mažiausiai energijos. Tai lemia faktas, kad jis ir parduodamas koncentruotas, o vartotojai patys jį skiedžia vandeniu.

1. pav. Energijos sąnaudos per visą atskirų gėrimų būvio ciklą 1 litrui gėrimo (pagal Hannsen et al., 2007)

Pirminių žaliavų gamyba ir apdirbimas bei pačių gėrimų gamyba yra tos būvio ciklo stadijos, kurios reikalauja daugiausiai energijos. Trąšų gamyba didesniam žolės/pasėlių derlingumui (pieno atveju), cukraus gamyba (koncentrato ir kitų saldžiųjų gėrimui gamybai) bei fermentacijos procesas (alaus atveju) yra vienos reikšmingiausių energijos poreikio požiūriu.

Analizuojant poveikį klimato kaitai, išreikštą CO2 ekvivalentu, nustatyta, kad didžiausią įtaką klimato kaitai daro pienas (apie 1,15 kg CO2 ekv. /litrui) (2 pav.). Toliau seka alus (apie 0,5 kg CO2 ekv./litrui), vaisvandenių koncentratas (apie 0,41 kg CO2 ekv./litrui). Pieno indėlis į klimato kaitą yra santykinai toks didelis dėl žemės ūkio veiklos, amonio ir metano emisijų iš karvių (atrajojimo metu į aplinką išsiskiria metano dujos, kurių klimato kaitos potencialas yra keliasdešimt kartų didesnis nei CO2). Kitiems gėrimams svarbesnės yra pačių gėrimų gamybos ir paskirstymo fazės, kur klimato kaitos dujos yra daugiausiai susiję su energijos naudojimu. Gaivieji gėrimai lemia iki 0,25 kg CO2 ekv./litrui, sultys, kava – apie 0,27 kg CO2 ekv./litrui, vanduo buteliuose – 0,09 kg CO2 ekv./litrui.

2 pav. Įtaka klimato kaitai (CO2 ekv.) per visą atskirų gėrimų būvio ciklą 1 litrui gėrimo (pagal Hannsen et al., 2007)

Savo tyrime mokslininkai taip pat svarstė galimybes sumažinti gėrimams priskiriamos energijos sąnaudas Norvegijos atveju. Visus gėrimus pakeitus vandeniu iš čiaupo, būtų galima 10 kartų sumažinti energijos sąnaudas gėrimams per visą jų būvio ciklą. Pieno suvartojimą vienam žmogui apribojus iki 90 litrų per metus (pienas svarbus dėl savo maistinių savybių), o visus kitus gėrimus pakeitus vandeniu iš čiaupo galima būtų 4 kartus sumažinti energijos sąnaudas. Jei visi kiti gėrimai būtų pakeisti ne vandeniu iš čiaupo, bet vandeniu iš butelių, energijos sąnaudų sumažėjimas nesiektų nei 2 kartų. Aišku, šie skaičiavimai yra tik santykiniai ir kiekvienoje šalyje rezultatai skirtųsi. Tačiau mūsų pasirinkimas turi įtakos ir, remiantis šiais rezultatais, galime daryti pasvertus sprendimus renkantis gėrimus, ypač kalbant apie vandenį buteliuose.

Paruošta pagal:
1. Hanssen O.J., Rukke E-O., Saugen B., Kolstad J., Hafrom P., von Krogh L., Raadal H.L., Rønning A., Wigum K.S.. 2007. The Environmental Effectiveness of the Beverage Sector in Norway in a Factor 10 Perspective. International Journal of Life Cycle Assessment, 12 (4) 257-265

[1] MJ – megadžiauliai (džiaulis (J) yra energijos matavimo vienetas; 3,6 MJ = 1 kWh).