Maisto ir gėrimų vartojimas yra viena iš taršiausių vartojimo grupių. Čia kalbėdami apie vartojimą taip pat turime galvoje ir maisto bei gėrimų produktų gamybą. Taigi mokslininkai yra nustatę, kad maisto ir gėrimų vartojimas sudaro apie vieną trečdalį viso vartojimo poveikio aplinkai. Šis vartojimo daromas poveikis aplinkai yra skirstomas į tris pagrindines sritis.

• Aplinkos išteklių naudojimą;
• Oro, vandens taršą;
• Atliekų susidarymą.

Pirmajame paveikslėlyje yra pavaizduota, kaip šios poveikio aplinkai sritys įeina į maisto bei gėrimų gamybą ir vartojimą. Taigi kaip matome, kad aplinkos išteklių naudojimas yra reikalingas maisto gamybai bei vartojimui, ir jis yra vadinamas maisto ir gėrimų gamybos ir vartojimo įeitimi. Maisto ir gėrimų gamyba bei vartojimas sąlygoja oro ir vandens taršą bei atliekų susidarymą, t.y. tai kas išeina iš maisto ir gėrimų gamybos ir vartojimo. Tai yra vadinama išeitimi. Taigi, kad maisto ir gėrimų gamyba ir vartojimas būtų kuo palankesni aplinkai yra būtina, kad įeičių ir išeičių mastai būtų kuo mažesni.

Pav. 1. Poveikio aplinkai sritys.

Pagrindinės aplinkos problemos

Dabar trumpai aptarsime kokios yra pagrindinės aplinkos problemos, susijusios su šiomis poveikio aplinkai sritimis. Pirmiausia,  aplinkos išteklių naudojimas yra susijęs su tokiomis aplinkos problemomis, kaip neatsinaujinančių išteklių, pavyzdžiui naftos mažėjimu. Kita aplinkos problema atsiranda tada, kai yra nesaikingai naudojami gyvosios gamtos atsinaujinantys ištekliai, tokie kaip žuvis. Tada iškyla šių išteklių išsekimo arba dar blogiau, išnykimo problema. O gamta yra sutvarkyta taip, kad išnykus vienai rūšiai iškyla pavojus ir kitų rūšių išnykimui. Taigi iškyla biologinės įvairovės sumažėjimo problema. Dar kita aplinkos problema atsiranda dėl nesaikingos žemdirbystės ir neracionalaus drėkinimo, kai yra alinami žemės plotai, kurie tampa menkai derlingomis žemėmis, kurioms reikia nemažai laiko atsistatyti.

Kalbant apie oro taršą, tai ji yra susijusi su tokiomis aplinkos problemomis kaip rūgštūs lietūs bei klimato kaita. Rūgštūs lietūs susidaro dėl sieros bei azoto junginių taršos, kurių daugiausiai yra išmetama transporto bei pramonės sektoriuose. Dėl rūgščių lietų dirvožemis rūgštėja, o dėl rūgštėjančio dirvožemio didėja sunkiųjų metalų koncentracija dirvožemyje ir jie per augalus patenka į maisto grandinę, o galiausiai į žmogaus organizmą. O per didelė jų koncentracija žmogui gali būti labai pavojinga. Taip pat rūgštūs lietūs yra susiję ir su miškų džiuvimu. Kita aplinkos problema, yra šiltnamio reiškinys. Nors šiuo metu labiau visa tai yra priimta vadinti klimato kaita, kadangi vietoje šiltėjančio klimato dabar yra labiau pastebima, kad klimatas ne tai kad šiltėja, bet kad jis keičiasi, todėl  daugėja potvynių bei sausrų, padaugėjo uraganų bei viesulų skaičius. O klimato kaita yra labiausiai susijusi su atmosferoje augančio anglies dvideginio kiekiu, kurio vienas iš pagrindinių šaltinių yra transporto sektorius. Metano dujos, kurių daugiausiai susidaro žemės ūkyje, gyvulininkystės fermose, taip pat įtakoja klimato kaitą. Vandens tarša yra labiausiai susijusi su eutrofikacijos (pelkėjimo) procesu, kai dėl per didelės azoto bei fosforo taršos suveši vandens augalai ir apauga vandens telkiniai. Be to, dėl į vandenis patenkančių sunkiųjų metalų bei naftos produktų, atsiranda pavojus vandens faunos išnykimui.

Atliekų susidarymas yra trečioji poveikio aplinkai sritis, kuri yra susijusi su atliekų kiekio augimu. Problema yra ta, kad atliekų kiekiai labai greitai auga, o jų perdirbimas auga labai mažai. Jei ir atliekų perdirbimas taip sparčiai augtų tada ir atliekų susidarymas nebebūtų tokia didelė aplinkos problema.

Pav. 2. Maisto ir gėrimų būvio ciklo analizė

Maisto ir gėrimų būvio ciklo analizė

Taigi, kaip pats maisto ir gėrimų vartojimas prisideda prie poveikio aplinkai?! Vienas iš pagrindinių maisto ir gėrimų poveikio aplinkai vertinimo būdų yra būvio ciklo analizė (ang. life-cycle analysis). Ši analizė parodo,  koks yra daromas poveikis aplinkai, skirtingais maisto gavybos, gamybos bei vartojimo etapais. Maisto ir gėrimų būvio analizė yra parodyta antroje schemoje ir ją sudaro derliaus išauginimo, nuėmimo, transportavimo, sandėliavimo, maisto bei gėrimų gamybos, produkcijos platinimo, vartojimo bei produktų išmetimo etapai.

Analizuojant šį maisto ir gėrimų būvio ciklą buvo nustatyta, kad kiekviename maisto būvio ciklo etape maisto ir gėrimų poveikis aplinkai yra skirtingas ir prisideda prie skirtingų poveikio aplinkai sričių. Kalbant apie pirmąjį etapą, derliaus išauginimą ir nuėmimą, poveikis aplinkai yra daromas visose trijose srityse. Tiek pasėjant, tiek nuimant derlių yra naudojami aplinkos kuro ištekliai. Paruošiant gyvulinės kilmės žaliavą yra naudojami papildomi energijos ištekliai. Dėl žemės ūkyje naudojamų didelių kiekių trąšų ir pesticidų, netinkamai eksploatuojamų fermų, kurios dažnai neatitinka aplinkosauginių reikalavimų, kai nėra tinkamai tvarkomos srutos, didėja vandens tarša. Šiame būvio ciklo etape yra daromas poveikis ir oro taršai, ir tai susiję su transporto naudojimu pasėjant bei nuimant derlių bei dėl žemės ūkyje susidarančių metano dujų. Atliekų susidarymas taip pat yra būdingas šiame etape, ir ypač ruošiant gyvulinės kilmės žaliavą. Transportavimo kaip ir sandėliavimo etape pagrindinis daromas poveikis aplinkai yra oro tarša ir gamtinių išteklių naudojimas. Transportavimo metu naudojant kurą, sandėliavimo metu naudojant energiją, kuri yra reikalinga užtikrinti tam tikras temperatūrines bei drėgmės palaikymo sąlygas sandėliuose. Maisto ir gėrimų gamyboje poveikis aplinkai yra daromas visoms trims poveikio aplinkai sritims, nes gamybai yra reikalingi papildomi aplinkos ištekliai kaip energija ir vanduo. Gamybos metu yra išmetama daug teršalų į orą bei dėl nevalytų nuotekų didėja vandens tarša. Taip pat gamybos metu susidaro ir nemažai atliekų. Pirkimo ir vartojimo etape yra teršiama aplinka, kai važiuojama apsipirkti nuosavu automobiliu. Į aplinką, galiausiai, yra išmetama daugiau atliekų, jei į parduotuvę yra nesinešami daugkartinio panaudojimo maišeliai arba yra perkami produktai mažesnėse pakuotėse. Taip pat ruošiant ir gaminant maistą yra naudojami papildomi aplinkos ištekliai – vanduo bei energija. Paskutiniame produktų išmetimo etape daugiausia poveikis aplinkai yra daromas susidarant atliekoms.

Taigi, peržvelgus maisto būvio ciklo analizę matome, kad tiek maisto gavyba, tiek gamyba bei pats vartojimas, daro tikrai nemažą poveikį aplinkai. Todėl yra svarbu tą neigiamą poveikį kiek galima sumažinti. Prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo visų pirma prisidėtų ekologiškų maisto produktų gamybos skatinimas bei vartotojų sąmoningumo ugdymas, kuris ir yra visa ko pagrindas.