Tomas Taškauskas, UAB Online media, 2012 m. gegužė

Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama ne tik jau susidariusių atliekų tvarkymui, bet ir galimybėms mažinti pačių atliekų susidarymą. Vienas iš sprendimų – iš organinių medžiagų pagamintų plastikų (bioplastikų) pakuotės. Straipsnyje pristatomos bioplastiko vartojimo galimybės.

Pastaruoju metu sparčiai auga plastikų naudojimas. Jie pakeitė stiklą, metalą bei medieną. Vis daugiau naudojama plastiko pakuočių. Ši polimerinė medžiaga yra dažnai naudojama maistui, gėrimams saugoti ir pakuoti, pvz., vienkartiniai maišeliai, indai ir stalo įrankiai, dėžutės, pakavimo plėvelė, buteliai gaiviesiems gėrimams, buteliukai kūdikiams ir t.t.

Dauguma plastikų yra gaminami iš naftos ar jos produktų, kurie yra neatsinaujinantys gamtos ištekliai. Nors plastikas yra lengvas, tačiau dėl didelio tūrio susidaro dideli atliekų kiekiai, plastikiniais buteliais ir pakuotėmis užverčiami sąvartynai. Be to, plastikas nesuyra  80-400 metų ar net ilgiau! Atliekos iš šios medžiagos kelia problemų ne tik dėl nesustabdomai kylančių „Alpių” sąvartynuose, bet ir jas deginant specialiose krosnyse.

Sąvartynuose iš plastiko atliekų susidaro „kalnai”

Išskirtinė, mažiausiai kenksminga plastikų rūšis yra bioplastikai, gaminami iš atsinaujinančių gamtos resursų, pvz., celiuliozės (medžio, medvilnės), krakmolo (bulvių, kukurūzų, ryžių ir kt.).

Plastikų saugumo piramidė [Goda Kuliešytė, Kęstutis Navickas, „Atliekų vengimo gairės”, 2007.]

Europos mokslininkai ieško galimybės kaip pradėti gaminti bioplastiką pramoniniu būdu. Vienas iš variantų – išgauti reikiamus polimerus iš skerdyklose susidarančių atliekų. Anot šią idėja puoselėjančių „Animpol” projekto atstovų, bioplastiko gamybai naudojant tokią natūralią ir nuolat „atsinaujinančią” žaliavą, būtų mažinama ne tik žala aplinkai, bet ir iškastinio kuro naudojimas. Šiuo metu skerdyklų atliekos dažniausiai tiesiog sudeginamos, tačiau taip dūmais paleidžiama daug potencialiai naudingų cheminių junginių. Neilgai trukus turėtų paaiškėti, ar mokslininkų lūkesčiai pasiteisins, nes „Animpol” projektas baigiamas 2013-aisiais.

Lietuvoje veikia nemažai pakavimo įmonių. Vienas iš vyriausybės patvirtintos pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2011-2013 metų programos uždavinių yra sukurti bioplastikus bei medžiagas jiems gauti iš atsinaujinančių žaliavų, naudojant biotechnologinius metodus. Programą administruojančios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros programų skyriaus vyr. specialistė Natalija Košeleva teigė, kad kol kas jokia įmonė negauna paramos pagal šią programą, kurios tikslas yra spartinti biotechnologijų pramonės plėtrą Lietuvoje. „MITA jau buvo paskelbusi 2 kvietimus paraiškoms teikti. Iš viso buvo pateikta 18 paraiškų, iš jų 3 pagal antrąjį programos uždavinį (sukurti bioplastikus), tačiau nei viena iš paraiškų finansavimo negavo”, – sakė N. Košeleva.

2008 m. prekybos tinklas MAXIMA kartu su nauju prekės ženklu pristatė ekologišką, trumpiau nei per metus suyrantį maišelį pirkiniams. Tai buvo pirmieji Lietuvoje bioplastiko pagrindu pagaminti maišeliai. Kaip teigė prekybos tinklo atstovai, šie ekologiniai maišeliai gaminti Italijoje iš biologiškai suyrančios medžiagos „Mater-Bi”, kurios pagrindą sudaro kukurūzų krakmolas. Vis dėlto bioplastikų nereikėtų tapatinti vien tik su vienkartiniais maišeliais, ši medžiaga panaudojama ir kitokių pakuočių gamybai.

Nors bioplastikai ne visada prilygsta savo savybėmis iš naftos gaminamiems plastikams, tačiau jie lengviau suyra ir gali būti kompostuojami kaip organinė atlieka. Daugumai plastmasių pagaminti vis dar naudojama nafta arba anglis, tačiau augalinių elementų pagrindu sukurti bioplastikai tampa vis labiau įprasti. Nepaisant visų privalumų, problemiškas yra bioplastikų gaminimas, nes tam reikia panaudoti maistinius augalus.

Tai, kad bioplastikų pakuotės lengviau suyra, nereiškia, jog jas galima bet  kur išmesti. Specialistų nuomone, geriausia išeitis – bioplastikus kompostuoti. Tai galima atlikti ne tik pramoniniuose įrenginiuose, bet ir namų ūkyje – sode ar kaimo sodyboje. Tačiau ir čia iškyla tam tikrų sunkumų.

Tam, kad būtų pradėtas tokių medžiagų pramoninis kompostavimas, reikia, jog bioplastikai būtų lengvai atpažįstami, o vietos savivalda rastų būdus juos surinkti. Bioplastikai atrodo panašiai kaip ir tradiciniai plastikai. Taigi pakuotės gamintojams ir pakuotojams iškyla uždavinys, kaip šias medžiagas padaryti lengvai atpažįstamas. Be to, kaip teigė pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančios VšĮ „Žaliasis taškas” pardavimų direktorė Gražina Anusauskienė, Lietuvoje nėra sukurtos atskiros bioplastikų rūšiavimo infrastruktūros.

Lietuvoje nesukurta bioplastikų rūšiavimo infrastruktūra

Plastikines pakuotes gaminančios UAB „Maksima” vadovas Valdas Matulis bioplastikų atžvilgiu nusiteikęs gana skeptiškai. Jo nuomone, bioplastikų naudojimas niekaip neprisideda prie aplinkai palankaus gyvenimo būdo. „Bioplastikų gamybai naudojamos maistinės kultūros, nors tuo pačiu metu milijonai žmonių turi nepakankamus maisto išteklius. Šių medžiagų panaudojimas rinkoje yra labai žemas, todėl nesu girdėjęs informacijos apie bioplastikų rūšiavimo reikalavimus ir tvarką. Tai, kad pakuotei panaudoti bioplatikai, dažniausiai veikia tiesiog kaip reklama”, – teigė V. Matulis.

Paprastiems vartotojams aktualus ir ekonominis aspektas. Produkcijos platintojai neturėtų tikėtis, kad vartotojai mokės daugiau už produkciją, įpakuotą į ekologišką pakuotę, pagamintą iš bioplastiko. Bioplastikų naudojimas bus efektyvus tik tuomet, kai jų kaina bent apytikriai susilygins  arba taps mažesnė už įprastinių plastikų.

Be to, vartotojai apie bioplastikus dažnai tiesiog nieko nežino arba neatskiria jų nuo kitų plastiko pakuočių. Prekybos centre kalbinta studentė Kamilė, paklausta, ar yra girdėjus apie šią plastikų rūšį, suglumo: „O kas tai yra? Ekologiškos pakuotės? Ne, man bioplastikų dar neteko matyti, nors įpakavimų etiketes dažniausiai perskaitau.”

Kad būtų patogiau rūšiuoti tinkamus perdirbti plastikus, jie žymimi sutartiniais ženklais, kurie būna įspausti gaminio (pvz., indų) apatinėje dalyje arba ant dugno. Kiekviena plastikų kategorija, priklausomai nuo sudėties, atitinka skaičius arba raides trikampio centre. Bioplastikai dažniausiai žymimi ženklu OTHER (7). Jei pastebėsite šiuo ženklu pažymėtą plastikinę pakuotę, žinokite, kad ji yra lengviau irstanti ir tinkama kompostuoti.

Nuotraukos : http://audiovisual.europarl.europa.eu/