Cukrus – viena iš svarbiausių pasaulio prekių, gaminama ir vartojama visame pasaulyje. Kiekvienais metais milijonuose 127 pasaulio valstybių ūkių ir plantacijų pagaminami 135 milijonai tonų cukraus. Daugeliui valstybių tai – vienas iš svarbiausių nacionalinių pajamų šaltinių.  Pavyzdžiui, cukrus sudaro 70 proc. Kubos eksporto ir 40 proc. Belizo eksporto. Nežiūrint to, milijonai ūkininkų ir plantacijų darbininkų, auginančių cukranendres, susiduria su didelėmis kliūtimis, siekdami padoriai užsidirbti pragyvenimui. 

 

Visų pirma, tarptautinei cukraus rinkai būdingos žemos ir svyruojančios kainos. Nors cukraus kaina nuolat svyruoja, aiški jos mažėjimo tendencija. Cukraus kainos realioji vertė 1980–2000 metais staiga sumažėjo 76 proc. Staigų cukraus kainų šuolį gali sukelti bet koks tarptautinės cukraus pasiūlos arba paklausos pasikeitimas. Pavyzdžiui, praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pradžioje „Coca Cola“ nusprendė savo gaiviuosiuose gėrimuose cukrų pakeisti kukurūzų sirupu. Tuo metu „Coca Cola“ kiekvienais metais sunaudodavo 600 000 tonų cukraus ir buvo stambiausias cukraus pirkėjas pasaulyje. Šios vienos bendrovės sukeltas paklausos pokytis įstūmė cukraus pramonę į ilgą ir gilią krizę. 

Besivystančių valstybių ūkininkai kenčia ne tik nuo svyruojančių nedidelių kainų, bet ir turi konkuruoti su turtingomis, galingesnėmis valstybėmis, galinčiomis daugiau finansinių išteklių skirti cukraus gamybai, ir daugiau politinės galios subsidijuoti bei skatinti savo cukraus industrijas. 

Europos Sąjunga (ES) neseniai priėmė sprendimą nebeteikti apsaugos savo cukraus pramonei. Tai turėtų šiek tiek padidinti tarptautinę cukraus kainą ir sumažinti kainų svyravimus. Anksčiau ES taikė 225 proc. tarifą, dėl ko cukraus kainos Europos Sąjungoje buvo beveik tris kartus didesnės negu tarptautinėje rinkoje. Tokios aukštos kainos skatino Europoje perprodukciją, gaminant daugiau negu europiečiai gali suvartoti. Tuomet papildomas cukrus būdavo parduodamas kitose valstybėse už gamybos sąnaudas mažesnėmis kainomis.  Šis dempingas ne tik atėmė svarbias rinkas iš cukrų gaminančių valstybių, bet ir sukėlė tarptautinės cukraus kainos sumažėjimą.    

ES sprendimas yra teigiamas. Tačiau daugelis kitų svarbių cukrų gaminančių turtingų valstybių ir toliau taiko aukštus tarifus, ypač JAV, kurioje nustatytas 150 proc. tarifas.

 

 „Fairtrade“ standartais cukraus žaliavos augintojams užtikrina, kad:

• augintojai yra susibūrę į jiems priklausančius arba jų valdomus kooperatyvus (arba asociacijas);

• aplinkos standartais ribojamas agrochemikalų naudojimas ir skatinamas tvarumas;

• jeigu prašoma, kooperatyvams suteikiamas iki 60 proc. pirkimo kainos dydžio kredito linijos, kol bus nuimtas derlius;

• „Fairtrade“ priemoka mokama tiesiogiai kooperatyvui arba asociacijai ir naudojama socialinėms ir ekonominėms investicijoms, pavyzdžiui, švietimui ir sveikatos priežiūros paslaugoms, perdirbimo įrangai ir paskoloms savo nariams.