Greičiausiai ne vienas esame gavę elektroninį pašto pranešimą, kad nuo kitų metų sausio 1 dienos „Facebook“ keičia naudojimo taisykles. Ką tai reiškia mums, „Facebook“ nariams?

Specialiame puslapyje „Privatumo pagrindai“ (angl. Privacy Basics) (www.facebook.com/about/basics) „Facebook“ sako: „Jūs viską kontroliuojate patys. Esame pasirengę Jums padėti gauti tai, ko Jums reikia. Sužinokite, kaip apsaugoti savo privatumą „Facebook“.“ Ar taip yra iš tiesų? Atidžiau pasižiūrėjus pasidaro aišku, kad esminių pokyčių nežadama, tačiau šį kartą „Facebook“ bent jau pasistengė, kad socialinio tinklo nariai suprastų tinklo naudojimo taisykles, t. y. šios taisyklės tapo paprastesnės ir aiškesnės eiliniam nariui, be to, prieinamos 36 kalbomis (lietuvių k. nėra). Tikrai rekomenduotina pastudijuoti kiekvienam. „Facebook“ daugiau dėmesio skyrė paaiškinti reklamos siuntimą, narių teisę drausti siųsti tam tikrą reklamą (jų visai atsisakyti nebus galima), „Facebook“ dalintis privačia informacija su trečiųjų šalių aplikacijomis (pvz., žaidimais) ir kt.

Reiktų pripažinti, kad absoliuti dauguma socialinių tinklų narių apskritai neskaito naudojimo taisyklių ir nekeičia, neperžiūri, neatnaujina privatumo nustatymų. Taigi nemaža dalis „Facebook“ narių nėra išprususi socialinių tinklų atžvilgiu. Lietuvoje aktyviai naudojamės „Facebook“ dar tik kelerius metus ir dar ne visai žinome, kokie yra privatumo nustatymai, kaip padaryti, kad privačios mūsų profilio informacijos visi žmonės nematytų, kaip paslėpti nuotraukas, kurias turėtų matyti tik artimieji. Galimybės yra, jomis tiesiog reikia domėtis, naudotis ir supažindinti nepatyrusius artimuosius. Tada „Facebook“ tampa gerų virtualių draugų būriu, informacijos šaltiniu ir pridėtine gyvenimo verte.

Nemažai „Facebook“ narių mano, kad bendravimas tokiuose tinkluose nėra pavojingas. Pavyzdžiui, savo paskyrose skelbiama labai daug asmeninės konfidencialios informacijos: ne tik apie save, bet ir apie šeimos narius ar draugus. Jau įprasta „pažinoti“ ne tik savo draugą, bet ir jo draugus, nors tie draugai gal to visai ir nepageidauja. Kai kurių žmonių gyvenimas tapo toks pats viešas kaip politikų. Vokiečiai apskaičiavo, kad „Facebook“ galima rasti asmeninių duomenų iš 90 sričių, kai VDR saugumo tarnybai „Stasi“ pakako iš 48 sričių, kad galėtų sekti gyventojus. Be to, Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad jau kas ketvirta įmonė informacijos apie būsimus darbuotojus ieško internete. Duomenų apsaugos specialistai įspėja, kad pėdsakų internete visiškai ištrinti neįmanoma. Žodžiu, nesusimąstoma apie gresiančius pavojus elektroninėje erdvėje. Viena iš grėsmių – tapatybės vagystės. Sukčiams net nereikia stengtis išvilioti, vogti, išsilaužti į paskyrą ar kitais neteisėtais būdais pasiglemžti Jūsų asmens duomenis, kuriuos vėliau būtų galima panaudoti nusikalstamais tikslais. Į jų rankas viską atiduodame patys. Apie tai susimąstome tik „priremti“ pasekmių.
 

Pabaigai reiktų atkreipti dėmesį, kad „Facebook“ iš tiesų imasi priemonių, kad standartizuotas privatumo užtikrinimas (angl. privasy by default) vystytųsi link privatumo užtikrinimo projektuojant (angl. privasy by design), o tai reiškia, kad būtų įgyvendintas šiuolaikiškas požiūris į asmens duomenų apsaugą, kai pačiam vartotojui suteikiami įrankiai spręsti dėl norimo konfidencialumo užtikrinimo lygio.