Gėrimai ir jų vartojimas
Dr. Renata Dagiliūtė, 2011 m. birželis
Maistas ir gėrimai yra viena pagrindinių namų ūkių sričių tiesiogiai ir netiesiogiai lemiančių poveikį aplinkai. Produktų gamyba, transportavimas, sandėliavimas, atliekų tvarkymas – visa tai daro poveikį aplinkai. Tyrimai rodo, kad tos sritys kurioms gyventojai išleidžia daugiausiai pinigų, santykinai labiausiai neigiamai ir veikia aplinką. Jei Europos Sąjungos senbuvių šalių (ES15) išlaidos maistui sudaro tik apie 13%, Lietuvoje jos siekia daugiau nei trečdalį visų namų ūkio išlaidų.
Išlaidos nealkoholiniams gėrimams
Išlaidos nealkoholiniams gėrimams Lietuvoje sudaro tik apie 6 % visų maistui ir gėrimams skirtų išlaidų arba 2 % visų namų ūkio išlaidų. Lyginant realias išlaidas (išreikštas perkamosios galios standartais tam, kad būtų išvengta kainų skirtumų) Europos Sąjungos senbuvių šalių namų ūkiai nealkoholiniams gėrimams išleidžia daugiau nei 1,5 karto daugiau nei Lietuvos namų ūkiai, tačiau bendrame balanse išlaidos nealkoholiniams gėrimams ES15 vidutiniškai siekia tik 1 % visų namų ūkio išlaidų
Jei lietuviai išleidžia daugiau kavai ir arbatai, tai vidutiniškai Europos Sąjungos senbuvėse (ES15) namų ūkiai daugiau išleidžia mineraliniam vandeniui, gaiviesiems gėrimams ir sultims (1 pav.).
1 pav. Išlaidų struktūra nealkoholiniams gėrimams (pagal Eurostat)
Nealkoholinių gėrimų vartojimas
Iš viso per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sunaudoja 0,4 kg arbatos, 5,5 kg kavos, išgeria apie 10 litrų sulčių, 12 litrų buteliuose išpilstyto vandens.
Viena iš pagrindinių problemų susijusi su maisto ir gėrimų vartojimu yra pakuočių atliekos, jos sudaro beveik du trečdalius visų pakuočių atliekų. Taigi spartus vandens buteliuose vartojimo augimas, tik padidins pakuočių atliekų kiekį. Todėl vertėtų rinktis vandenį iš čiaupo nei vandenį buteliuose ar gaiviuosius gėrimus. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, vandenį buteliuose reiktų rinktis tik tada, kai tiekiamas ar esantis geriamasis vanduo neatitinka saugos reikalavimų (didelis nitratų, fluoridų kiekis ir pan.); kai netenkina geriamojo vandens juslinės savybės (skonis, spalva, kvapas); vykstama į tokią vietą, kur nežinoma geriamojo vandens kokybė arba jo prieinamumas (pvz. iškylose).
Išlaidos alkoholiniams gėrimams
Išlaidos alkoholiniams gėrimams Lietuvos namų ūkiuose sudaro daugiau nei 2 % visų namų ūkių išlaidų, tuo tarpu ES15 ir visos Europos sąjungos vidurkis sudaro tik šiek tiek daugiau nei 1 %. Lyginant realias išlaidas alkoholiniams gėrimams lietuviai išleidžia apie 35 % mažiau alkoholiniams gėrimams nei ES15 šalių gyventojai, tačiau lenkia kaimyninių valstybių gyventojus: 45 % estus, 22 % latvius ir beveik dvigubai lenkus. Lietuviai taip pat daugiau išleidžia stipresniems gėrimams nei vynui ar alui (2 pav.). Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2010 metais vienam Lietuvos gyventojui teko 11,3 litro absoliutaus alkoholio (100 %), skaičiuojant 15 metų ir vyresnius gyventojus – 13,3 litrai absoliutaus alkoholio.
2 pav. Išlaidų struktūra alkoholiniams gėrimams (pagal Eurostat)