Gėrimai ir jų vartojimas

Pagrindinis | Prekių keitimas ir grąžinimas | Atsakingas vartojimas | Maisto prekės | Ne maisto prekės

Dr. Renata Dagiliūtė, 2011 m. birželis

Maistas ir gėrimai yra viena pagrindinių namų ūkių sričių tiesiogiai ir netiesiogiai lemiančių poveikį aplinkai. Produktų gamyba, transportavimas, sandėliavimas, atliekų tvarkymas – visa tai daro poveikį aplinkai. Tyrimai rodo, kad tos sritys kurioms gyventojai išleidžia daugiausiai pinigų, santykinai labiausiai neigiamai ir veikia aplinką. Jei Europos Sąjungos senbuvių šalių (ES15) išlaidos maistui sudaro tik apie 13%, Lietuvoje jos siekia daugiau nei trečdalį visų namų ūkio išlaidų.

Išlaidos nealkoholiniams gėrimams

Išlaidos nealkoholiniams gėrimams Lietuvoje sudaro tik apie 6 % visų maistui ir gėrimams skirtų išlaidų arba 2 % visų namų ūkio išlaidų. Lyginant realias išlaidas (išreikštas perkamosios galios standartais tam, kad būtų išvengta kainų skirtumų) Europos Sąjungos senbuvių šalių namų ūkiai nealkoholiniams gėrimams išleidžia daugiau nei 1,5 karto daugiau nei Lietuvos namų ūkiai, tačiau bendrame balanse išlaidos nealkoholiniams gėrimams ES15 vidutiniškai siekia tik 1 % visų namų ūkio išlaidų

Jei lietuviai išleidžia daugiau kavai ir arbatai, tai vidutiniškai Europos Sąjungos senbuvėse (ES15) namų ūkiai daugiau išleidžia mineraliniam vandeniui, gaiviesiems gėrimams ir sultims (1 pav.).

1 pav. Išlaidų struktūra nealkoholiniams gėrimams (pagal Eurostat)

Nealkoholinių gėrimų vartojimas

Iš viso per metus vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sunaudoja 0,4 kg arbatos, 5,5 kg kavos, išgeria apie 10 litrų sulčių, 12 litrų buteliuose išpilstyto vandens.

Nors detalesnių ir naujesnių duomenų trūksta, tačiau kaip ir visame pasaulyje Lietuvoje sparčiai auga vandens buteliuose pardavimai, taip pat didėja energetinių gėrimų ir sporto tikslams skirtų gėrimų suvartojimas. Skaičiuojama, kad pasaulyje, kasmet vandens buteliuose suvartojimas išauga apie 10 – 12 %. Nepaisant to, Vakarų Europoje išpilstyto vandens sunaudojimas yra gerokai didesnis nei Rytų Europoje. Vakarinėje Europos dalyje per metus gyventojas sunaudoja apie 110 litrų įvairaus išpilstyto vandens, o Rytų Europos gyventojui tenka apie 35 litrus tokio vandens. Tarp europiečių dažniausiai vandenį buteliuose renkasi italai, skirtingų šaltinių duomenimis išgerdami per metus nuo 85 iki 155 litrų per metus vandens buteliuose. Palyginimui Lenkijos gyventojas per metus suvartoja 48, Latvijos – 32, Estijos – 27, o, kaip minėta, Lietuvos – tik 12 litrų buteliuose išpilstyto vandens. Vanduo buteliuose gali būti paprasčiausiai požeminis, šaltinių vanduo, apdorotas paprastas vanduo arba mineralinis vanduo. Nors Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse vandens buteliuose suvartojama palyginti nedaug, tačiau stebimos ir prognozuojamos augimo tendencijos.

Viena iš pagrindinių problemų susijusi su maisto ir gėrimų vartojimu yra pakuočių atliekos, jos sudaro beveik du trečdalius visų pakuočių atliekų. Taigi spartus vandens buteliuose vartojimo augimas, tik padidins pakuočių atliekų kiekį. Todėl vertėtų rinktis vandenį iš čiaupo nei vandenį buteliuose ar gaiviuosius gėrimus. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, vandenį buteliuose reiktų rinktis tik tada, kai tiekiamas ar esantis geriamasis vanduo neatitinka saugos reikalavimų (didelis nitratų, fluoridų kiekis ir pan.); kai netenkina geriamojo vandens juslinės savybės (skonis, spalva, kvapas); vykstama į tokią vietą, kur nežinoma geriamojo vandens kokybė arba jo prieinamumas (pvz. iškylose).

Išlaidos alkoholiniams gėrimams

Išlaidos alkoholiniams gėrimams Lietuvos namų ūkiuose sudaro daugiau nei 2 % visų namų ūkių išlaidų, tuo tarpu ES15 ir visos Europos sąjungos vidurkis sudaro tik šiek tiek daugiau nei 1 %. Lyginant realias išlaidas alkoholiniams gėrimams lietuviai išleidžia apie 35 % mažiau alkoholiniams gėrimams nei ES15 šalių gyventojai, tačiau lenkia kaimyninių valstybių gyventojus: 45 % estus, 22 % latvius ir beveik dvigubai lenkus. Lietuviai taip pat daugiau išleidžia stipresniems gėrimams nei vynui ar alui (2 pav.). Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2010 metais vienam Lietuvos gyventojui teko 11,3 litro absoliutaus alkoholio (100 %), skaičiuojant 15 metų ir vyresnius gyventojus – 13,3 litrai absoliutaus alkoholio.

2 pav. Išlaidų struktūra alkoholiniams gėrimams (pagal Eurostat)