Dr. Renata Dagiliūtė, 2011 m. liepa

Maistas ir gėrimai yra viena iš didžiausių namų ūkio poveikio aplinkai sričių, lemiančių iki trečdalio viso namų ūkių poveikio aplinkai. Gyvulių auginimas, maisto produktų gamyba ir apdirbimas, transportavimas, ruošimas lemia emisijas į orą, vandenį ir dirvožemį, išteklių pereikvojimą, siejasi su organinių ir pakuočių atliekų susidarymu. Nustatyta, kad labiausiai aplinką veikia gyvulinės kilmės maisto produktų vartojimas. Remiantis tyrimų duomenimis (Huppes ir kt., 2006), mėsos, mėsos produktų, paukštienos bei pieno ir jo produktų naudojimas patenka tarp penkių didžiausią poveikį aplinkai darančių namų ūkių naudojamų ir vartojamų paslaugų ir produktų.

Gyvulinės kilmės maisto produktų poveikis aplinkai

Maisto vartojimo poveikis gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis mūsų maisto vartojimo poveikis labiau susijęs su mūsų pačių apsipirkimo, gamininimo, maisto laikymo įpročiais. Netiesioginis poveikis siejasi su poveikiu, kuris daromas aplinkai auginant galvijus, gaminant pašarą jiems (įskaitant trąšas, pesticidus), apdorojant mėsą ar kitus gyvūninės kilmės produktus (sunaudojamas vanduo, elektra, į aplinką patenkantys įvairūs vandens, oro ar dirvos teršalai), pakuojant, sandėliuojant ir transportuojant žaliavas ar produktą. Kaip minėta, visa tai lemia pesticidų, trąšų, antibiotikų naudojimą ir jų patekimą į aplinką, prisideda prie aplinkos eutrofikacijos, sąlygoja šiltnamio dujų emisijos didėjimą, didina pakuočių ir kitų atliekų kiekį.

2007 m. pasaulyje buvo suvartota 284 milijonų tonų mėsos. Manoma, kad iki 2050m. jos vartojimas dar padvigubės. Tai reiškia, kad su mėsos vartojimu susijęs neigiamas poveikis aplinkai taip pat ženkliai išaugs.

Poveikis vandeniui, dirvai

Ypač reikšmingas aplinkai gyvulininkystės ūkių poveikis aplinkai. Visų pirma, intensyvios gyvulininkystės ūkiuose sutelkiama neįprastai dideli skaičiai gyvulių vienoje vietoje, kas taip pat lemia mėšlo/srutų koncentraciją. Būtent tai kelia grėsmę supančiai aplinkai: orui, dirvai ir vandeniui. Netinkamai laikomos ar išlaistomos srutos veikia ekosistemas, ypač vandens, nes kartu su srutomis į aplinką patenka ne tik maisto medžiagos (N, P), kurių dideli kiekiai lemia vandens telkinių eutrofikaciją, bet ir dideli kiekiai antibiotikų, hormonų, pašarų gamyboje naudojamų sunkiųjų metalų.

Gyvulininkystė taip pat yra didelė augalininkystės produkcijos vartotoja. Norint patenkinti intensyvėjančios gyvulininkystės poreikius, naudojama vis daugiau trąšų ir pesticidų didesniam pasėlių produktyvumui pasiekti. Netinkamai taikomi pesticidai ir trąšos papuolę į aplinką prisideda prie dirvos ir vandens ekosistemų degradacijos, kelia pavojų vandens augalijai ir gyvūnijai.

Poveikis klimato kaitai ir oro tarša

Gyvulininkystės poveikis oro kokybei (amoniakas, azoto oksidai ir pan.) ir klimato kaitai (metanas, azoto oksidai, anglies dioksidas) kyla dėl netinkamo srutų laikymo ir tvarkymo, įvairios technikos naudojimo ir pašarų, maisto produktų transportavimo. Tačiau didžiausiai kiekiai metano, vienų iš šiltnamio dujų, į aplinką patenka iš atrajojančių gyvulių virškinamojo trakto, kur virškinimo procese dalyvauja mikroorganizmai. Susidarančio metano kiekis priklauso nuo gyvulio ir jo ypatybių, pašaro kokybės ir kiekio. Daugiausiai metano išsiskiria santykiniam jautienos vienetui, tačiau ženkliai prie metano emisijų prisideda ir tokie atrajojantys gyvuliai kaip avys ir ožkos. Nemaži kiekiai metano išsiskiria ir iš gyvulių mėšlo. Beveik pusę antropogeninės azoto suboksido (vienų iš klimato kaitos dujų) emisijos taip pat sąlygoja žemės ūkis, daugiausia šių dujų išsiskiria iš patręštų dirvų. Dalį, su maistu siejamų klimato kaitos dujų, sąlygoja ir trąšų bei pesticidų gamyba bei paskirstymas. Taip pat prie klimato kaitos prisideda ir dėl vis intensyvėjančios gyvulininkystės vykstantys žemėnaudos pokyčiai. Pastaroji problema ypač opi besivystančiose šalyse, kur tropikų miškai naikinami dėl žemės ūkio plėtros (naujų ganyklų bei pasėlių plotų).

Skaičiuojama, kad iš viso apytikriai iki trečdalis klimato kaitos dujų (CO2, CH4, N2O ir kt.) yra siejamos būtent su maisto sektoriumi (pasėlių, galvijų auginimu, maisto produktų apdorojimu ir gamyba). Todėl valgymo įpročių pokyčiai gali ženkliai prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo. Yra paskaičiuota, kad suvalgius 1 kg jautienos, aplinkai pakenksime tiek, kiek nuvažiavę 155 km vidutiniu automobiliu. Arba sunaudoję tiek energijos išteklių, kiek jų užtektų 100W kaitrinei leputei deginti 20 dienų.

Prancūzų mokslininkai (Basset-Mens ir kt., 2006), lygindami skirtingus kiaulių auginimo būdus, apskaičiavo, kad auginant kiaules įprastu, intensyviu būdu 1 kg kiaulės tenka 0,0208 kg eutrofikuojančių medžiagų PO4 ekvivalentu, 2,3 kg klimato kaitos dujų CO2 ekvivalentu, 0,0435 kg aplinką rūgštinančių medžiagų SO2 ekvivalentu (lentelė 1).

Lentelė 1. Įprastinio kiaulių auginimo būdo poveikis aplinkai (pagal Basset-Mens ir kt., 2006).

Nors būvio ciklo skaičiavimams būdingas gan didelis neapibrėžtumas, tačiau auginant kiaules, remiantis ekologinio ūkininkavimo principais, poveikis eutrofikacijai yra panašus, skaičiuojant kilogramui kiaulės ir apie 40 % mažesnis skaičiuojant 1 hektarui (rezultatai priklauso nuo aplinkos sąlygų, kritulių kiekio, maisto medžiagų įsisavinimo). Įtaka aplinkos rūgštėjimui taip pat yra atitinkamai 15 % ir 53 % mažesnė. Tačiau auginant kiaules, remiantis ekologinio ūkininkavimo principais, indėlis į klimato kaitą yra šiek tiek didesnis, ypač skaičiuojant kg kiaulės. Visgi, iš viso kiaulienos poveikis klimato kaitai yra apie 3 kartus mažesnis nei jautienos.  

Nuorodos:
1. Basset-Mens C., van der Werf H.M.G., Durand P., Leterme Ph. 2006. Implications of Uncertainty and Variability in the Life Cycle Assessment of Pig Production Systems. International Journal of Life Cycle Assessment, 11 (5), p. 298 – 304.
2. Carlsson-Kanyama A., Pipping Ekström M., Shanahan H. 2003. Food and life cycle energy inputs: consequences of diet and ways to increase efficiency. Ecological Economics, Vol. 44, Issues 2-3, 2003, p. 293-307.
3. Huppes G., de Koning A., Suh S., Heijungs R., van Oers L., Nielsen P., and Guinée B. J. 2006. Environmental Impacts of Consumption in the European Union. High-Resolution Input-Output Tables with Detailed Environmental Extensions. Journal of Industrial Ecology, Vol. 10, No.3, p. 129 – 146.