Dr. Renata Dagiliūtė, 2011m. liepa

Maisto ir gėrimų transportavimas yra viena iš produkto būvio ciklo stadijų (1 pav.), daranti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.

1 pav. Būvio ciklo vertinimo grandinė: gavyba-gamyba-vartojimas-atliekų susidarymas (iš EEA, 2007, pagal EAA – ETC/IAV)

Kartais kitos produkto būvio stadijos – gamyba, apdirbimas, naudojimas ir galutinis atliekų sutvarkymas deponavimas net kartus paėmus daro mažesnį poveikį nei produkto paskirstymas ir transportavimas. Skirtingi maisto produktai ir gėrimai kol pasiekia mūsų stalą, būna nukeliavę įvairius atstumus vien po pagaminimo. Jei pažiūrėtumėme, iš kokių skirtingų Lietuvos kampelių atkeliauja Lietuvoje pagaminti maisto produktai, nekalbant jau apie tai, iš kur yra atgabentos atskiros sudedamosios galutinio produkto dalys (prieskoniai ir pan.) ar pradiniai maisto produktai. Dėl prekybos ir transportavimo globalizacijos ištisus metus galime mėgautis šviežiais vaisiais ir daržovėmis, pasiekiančiomis mus net iš Čilės ar Argentinos. Tačiau dažnai pamirštame, kad maisto produkto pradinės žaliavos ar jau pagaminto maisto produkto nukeliautas atstumas gali nulemti jo poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, importuojant šparagus iš Čilės į Europą lėktuvu, šparagų energetinė vertė yra 97 kartus mažesnė nei reikalinga energija jiems atgabenti, gabenant morkas iš Pietų Afrikos į Europą reikia 66 kartus daugiau energijos transportavimui nei pačių morkų energetinė vertė. Būtent dėl transportavimo netgi ekologiškas produktas, užaugintas už tūkstančių kilometrų gali daryti aplinkai didesnį poveikį nei tradiciniu būdu užaugintas vietinis produktas.

Transportavimas yra susijęs su tokiomis aplinkos problemomis kaip oro tarša (NOx, SOx, CO, kietosios dalelės, LOJ ir kt.), klimato kaita (CO2) triukšmas, energijos ir kitų išteklių naudojimas, buveinių fragmentacija ir biologinės įvairovės praradimas. Didžioji šių problemų dalis susijusi su iškastinio organinio kuro deginimu bei transporto infrastruktūros plėtra. Ypač reikšmingas transportavimo indėlis į klimato kaitą, todėl pastaruoju metu siūloma netgi ženklinti produktus pagal jų nukeliautą atstumą, išreikštą CO2 kiekiu.

Importuotų maisto produktų poveikis aplinkai gali būti reikšmingas ne tik dėl nukeliauto atstumo, bet ir gan skirtingų kokybės ir aplinkosauginių reikalavimų kilmės šalyje, ypač už Europos Sąjungos ribų. Auganti maisto tiekimo globalizacija Europos Aplinkos Agentūra mato kaip vieną iš pavojų maisto saugumo užtikrinimui. Be to, poveikis aplinkai gali augti ir dėl augančios „egzotiško” maisto paklausos, kuris dažniausiai keliauja didelius atstumus. Netiesioginį maisto vartojimo poveikį aplinkai pastaruoju metu būtent didina išaugęs įvairių panašių maisto produktų poreikis (pvz. krevetės, omarai) ir, aišku, šviežių didelius atstumus nukeliaujančių produktų maisto (ne-sezono daržovės, vaisiai, ypač gabenami lėktuvu) paklausa. Vien senosiose ES šalyse nuo 1990 – 2007 m. importuojamo maisto ženkliai išaugo. Mėsos importas išaugo 120 %, grūdų – 83 %, šaldytų daržovių 174 %, bananų 92 %. Lietuvoje vien nuo 2000 m. mėsos importas išaugo daugiau nei keletą kartų, grūdų – 1,6 karto, daržovių – 2,6 karto, vaisių – beveik 2,5 karto (FAO, 2010). Taigi pasirinkdami atitinkamus produktus mes darome skirtingą įtaką aplinkai. Pavyzdžiui pasirinkdami vegetarišką vietinio gamintojo patiekalą galime beveik dešimt kartų sumažinti klimato kaitos dujų išmetimą, lyginant su importuotos mėsos patiekalu (Carlsson-Knyama ir kt., 2003). Tačiau jei vegetariškas produktas bus atkeliavęs didelį atstumą ir užaugintas intensyvios žemdirbystės laukuose, kur naudojama daug trąšų ir pesticidų, tuomet jo poveikis klimato kaitai gali būti netgi didesnis nei patiekalo iš mėsos, užaugintos vietinio ūkininko ekologiniame ūkyje.

Taigi reikėtų nepamiršti, kad remiantis produkto būvio ciklo vertinimu (kai įvertinamas produkto poveikis aplikai nuo žaliavos išgavimo iki galutinio atliekų sutvarkymo), reiktų atsižvelgti ir į kitas, ne tik transportavimo, fazes. Kartais kai kuriuos produktus geriau importuoti, nes jų auginimo ir apdorojimo stadijose poveikis aplinkai kilmės šalyje gali būti daug mažesnis (mažesni energijos, vandens poreikiai) nei vietinėmis sąlygomis (EAA, 2010).

Nuorodos:
1. Carlsson-Kanyama A., Pipping Ekström M., Shanahan H. 2003. Food and life cycle energy inputs: consequences of diet and ways to increase efficiency. Ecological Economics, Vol. 44, Issues 2-3, 2003, p. 293-307.
2. EAA. 2007. Europos aplinka – ketvirtasis įvertinimas: 6 Tausojantis vartojimas ir gamyba. Aplinkos būklės ataskaita, Nr. 1/2007. p. 40
3. EAA. 2010. Europos Aplinka. Teminis vertinimas „Vartojimas ir aplinka”: www.eea.europa.eu/soer/europe/consumption-and-environment
4. FAO duomenų bazė. 2010. http://faostat.fao.org/site/616/default.aspx#ancor [žiūrėta 2011 07 30]