Dr. Zita Čeponytė, 2013 m. kovas

Švedijoje nuo 2007 m. vystoma iniciatyva, kuri padeda vartotojams sąmoningai  pasirinkti maisto produktus, darančius  mažesnį poveikį klimato kaitai. Tokie produktai  yra specialiai žymimi.

Švedijoje gimusi iniciatyva – yra viena iš iniciatyvų, kurių yra ėmusios ir kitos šalys, pavyzdžiui Vokietija, Jungtinė Karalystė ir pan.

Iniciatyvos iniciatoriai Švedijoje

Minėtos iniciatyvos iniciatoriai –  dvi sertifikavimo įstaigos : KRAV  ir Svenskt Sigill. Pirmoji iš jų užsiima ekologiškų produktų sertifikavimu, kurios ženklas yra gerai žinomas Švedijos vartotojams ir kuriuo jie labai pasitiki. Sertifikavimo įstaigos Svenskt Sigill (Švediškas spaudas) veikla yra daugiau susijusi su vietinės gamybos produktų sertifikavimu.

Maisto produktų ženklinimas

Produktai, kuriuos gaminant bei transportuojant yra pasiekiamas ne mažesnis kaip 25% šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas, yra žymimi specialiu ženklu. Taigi, klimato kaitą mažinančio produkto ženklas reikš, kad maisto produktų gamybos ir transportavimo procese yra sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Atlikti tyrimai rodo, kad vartotojus domina  klimato kaitą mažinančio produkto ženklu pažymėti maisto gaminiai. Kas trečias Švedijos vartotojas  nori rinktis produktą, kuris mažina klimato kaitą, o kas antras iš jų – pasirengęs mokėti daugiau.

Remiantis sertifikavimo įstaigų KRAV ir Svenskt Sigill pateiktais duomenimis, klimato kaitą mažinančio produkto ženklu 2011 m. buvo paženklinta daugiau, negu 40 produktų, tarp kurių galima rasti gyvūninės kilmės gaminių, kurių gamyba ir transportavimas daro bene didžiausią poveikį klimato kaitai, pvz. pienas, kiauliena ir pan. Taip pat yra minėtu ženklu pažymėtų pupelių, salotų, špinatų, prieskonių.

Klimato kaitą mažinančių ženklų  naudojimas nėra privalomas.

Nežiūrint vartotojų palankumo klimato kaitos mažinimo ženklu pažymėtiems produktams yra tam tikros sumaišties ženklinant produktus, nes praktiškai yra naudojami du ženklai. Vienas iš jų – Svenskt Sigill sertifikavimo įstaigos ženklas, į kurį yra integruotas užrašas, kad maisto produktas yra sertifikuotas klimato kaitą mažinančiu ženklu. Svenkst Sigill nekūrė naujo ženklo klimato kaitą mažinantiems produktams ženklinti, o panaudojo jau esamą, kurį žinojo vartotojai.

1 pav. Svenskt Sigill sertifikavimo įstaigos ženklas, žymintis, kad produktas turi teigiamos reikšmės klimato kaitai mažinti

Sertifikavimo įstaiga KRAV elgiasi kiek kitaip, nes ji serfikuodama ekologiškus produktus įveda papildomus kriterijus klimato kaitos mažinimui. Šių  kriterijų nėra tarp privalomų  nei ES, nei nacionaliniuose teisės aktuose. Tokiu būdu, KRAV šalia ekologinių ženklų (ES ir nacionalinių) deda savo, kaip sertifikavimo įstaigos ženklą, patvirtindama, kad tas produktas yra ne tik ekologiškas, bet taip pat atitinka ir papildomus kriterijus klimato kaitai mažinti. Manoma, kad kelerių metų laikotarpiu, visi produktai, pažymėti KRAV sertifikavimo įstaigos ženklu, reikš, kad jie ne tik ekologiški, bet ir mažinantys klimato kaitą.

2 pav. KRAV sertifikavimo įstaigos ženklas

Produktai bei jų sertfikavimo kriterijai

Sertifikavimo įstaigos KRAV ir Svenskt Sigill yra nustačiusios reikalavimus tiek produktų, tiek įvairių gamybos, pakavimo, transportavimo procesų klimato kaitos mažinimo reikalavimus. Kriterijai yra nustatyti šiems produktams bei procesams, gaminant klimato kaitą mažinančius  gaminius  (sąrašas nėra baigtinis, nes nuolat pildomas):

    1. Žuvis;
    2. Kiauliena;
    3. Jautiena;
    4. Vištiena;
    5. Kiaušiniai;
    6. Pienas
    7. Transportas;
    8. Pakavimas/apdorojimas

Pavyzdžiui, gaminant gyvūninės kilmės produktus turi būti paisoma, jog būtų naudojami atitinkami pašarai, t.y. ribojamas sojos naudojimas, didesnis dėmesys skiriamas vietinės gamybos pašarams. Taip pat svarbi ir gyvūnų gerovė, nes laikantis  gyvūnų gerovės reikalavimų, mažėja dujų emisija vienam kg mėsos. Ne mažiau svarbus yra ir energijos taupymas įvairiuose gamybos ir transportavimo etapuose.

Literatūra:

1. Karl Johan Bonnedahl , Jessica Eriksson The role of discourse in the quest for low-carbon economic practices: A case of standard development in the food sector. European Management Journal, 2011, vol. 29, issue 3, pages 165-180.
2. Okereke, C. An exploration of motivation, drivers and barriers to carbon management. European Management Journal, 2007 , vol. 25, issue 6, p. 475-486.
3. Status report climate certification for food 2012-02-08. www.klimatmarkningen.se