Dr. Zita Čeponytė, 2013 m. gegužė

Atlikti tyrimai rodo, kad vartotojai teigiamai vertina tausojantį maisto vartojimą. Teigiamai vertindami tausojantį maisto vartojimą,  jie ne visada elgiasi taip, kad tausiai vartotų. Taigi, egzistuoja tam tikra praraja tarp visuomenės požiūrio į tausojantį maisto vartojimą ir jos elgesio.

Tausojantis vartojimas remiasi socialine vartotojų atsakomybe, nes šalia individualių poreikių ( skonis, kaina, patogumas) jie, pirkdami produktus, atsižvelgia ir į kitus – pvz., aplinkos tausojimą, sąžiningą prekybą, gyvūnų gerovę. (Meulenberg, 2003).

Tausojančiu maisto vartojimu paprastai rūpinasi etinio tipo vartotojas, kuris yra vidutinio amžiaus, išsilavinęs, turintis pakankamai aukštas pajamas (Maignan and Ferrel, 2001; Roberts, 1996; Carrigan and Attalla, 2001).Lytis, kaip rodo tyrimai, nėra labai svarbi.

Mokslininkai įvardija keletą priežasčių, trukdančių tausiai vartoti maistą. Pagrindiniai trukdžiai, dėl kurių vartotojai neperka tausojančių produktų gali būti:

1. Kaina. Ji dažnai suvokiama kaip per didelė ir daro neigiamą poveikį tokių maisto produktų pirkimui. Tyrimai rodo, kad prekybos centruose to paties ar panašaus produkto kaina labai skiriasi, pvz. nuo 40 proc. iki 175 proc. Tuo tarpu vartotojas yra pasirengęs daugiau mokėti tik nuo 5 proc. iki 25 proc. Didelį vaidmenį čia vaidina ir informacijos stoka apie tai, kodėl už tokį produktą reikėtų mokėti daugiau.

2. Tolimas ryšys tarp produkto gamybos ir vartojimo. Paprastai vartotojai menkai težino apie produktų auginimą ir gamybą. Tolimą ryšį apsprendžia ne tik informacijos stoka, bet ir ženklinimas. Tenka pripažinti, kad šiuo metu egzistuoja daug ženklų (logo), patvirtinančių, kad produktas atitinka įvairius tausojančios gamybos kriterijus. Dėl to vartotojams yra tik sunkiau susigaudyti tokioje didelėje ženklų gausybėje. Ir kas svarbiausia, vartotojas negali asmeniškai įvertinti maisto produkto „tausumo”, o turi pasitikėti vienu ar kitu ženklu.

3. Tausojančių maisto produktų pasiekiamumas. Tokių produktų pasirinkimas yra menkas, jais prekiauja ne visi prekybos centrai. Iš kitos pusės, ne visada lengva aplinką tausojančius produktus surasti prekybos centruose, nes jie nėra dažnai nėra sudėti į atskiras lentynas ar skyrius.

4. Informacijos stoka. Paprastai vartotojai stokoja informacijos apie aplinkai palankius maisto produktus, arba jos iš viso neturi, arba vartotojai negali jos įvertinti dėl prieštaringumo.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome, kad vartotojams turėtų būti suteikta daugiau informacijos apie tausojantį vartojimą, paaiškinta kuo naudingas tausus vartojimas. Prie vartotojų švietimo turėtų prisidėti ne tik valdžios institucijos, bet ir nevyriausybinės organizacijos, verslininkai. Be abejonės, turėtų būti labiau skatinamas tiesioginis vartotojų ir ūkininkų bendradarbiavimas, kas leistų suteikti daugiau pasitikėjimo tausiais maisto produktais.

Literatūra:
1.Berger, I.E. and Corbin, R.M. (1992). „Perceived consumer effectiveness and faith in others as moderators of environmentally responsible behaviours”. Journal of Public Policy and Marketing, 11(2), 79-88.
2.Boulstridge, E. and Carrigan, M. (2000). „Do consumers really care about corporate responsibility? Highlighting the attitude-behaviour gap”. Journal of Communication Management, 4(4), 355-368.
3.Dupuis, E. (2000). „Not in my body: rBGH and the rise of organic milk”. Agriculture and Human Values 17 (3), 285-295.
4.Ellen, P.S., Weiner, J.L. and Cobb-Walgreen, C. (1991). „The role of perceived consumer effectiveness in motivating environmentally conscious behaviors”. Journal of Public Policy and Marketing, 10(2), 102- 117.
5.Kirwan, J., Slee, B. and B. Vorley, „Desk Study on Consumer Behaviour towards Sustainable Food Products: UK national Report. Internal Document (2003).
6.Berta Schnettler M., Ricardo Vidal M. , Roberto Silva F.,
7.Lisette Vallejos C., and Néstor Sepúlveda B. Consumer Perception Of Animal Welfare And Livestock. http://www.bioline.org.br/pdf?at08008
8.Dr Hewson C., Guy S. Integrating the Senses Inside Supermarkets (ISIS).Energy, Ambiance and Sustainable Consumption. An Assessment of Ecological Store Environments and Consumer Perception.2011.http://www.sci.manchester.ac.uk/uploads/isis-reportfinal-execsummary.pdf
9.European Commission – Standing Committee on Agricultural Research (SCAR).The 3rd SCAR Foresight Exercise.Sustainable food consumption and production in a resource-constrained world. 2011. http://ec.europa.eu/research/agriculture/scar/pdf/scar_feg_ultimate_version.pdf