Renata Dagiliūtė, 2012 m. liepa

Lietuvos gyventojas per metus suvartoja vidutiniškai apie 5,5 kg kavos ir tik apie 0,4 kg arbatos. Taigi, atitinkamai didesnis ir su kavos vartojimu susijęs poveikis aplinkai, kuris dažnai priklauso ir nuo kavos vartotojo pasirinkto jos paruošimo būdo. Pavyzdžiui, Vokietijoje apie 62 % kavos vartotojų kavą ruošia naudodamiesi filtriniais kavos aparatais, 23 % žemo slėgio filtriniais kavos aparatais, 15 % pilnai automatizuotais (tame tarpe ir su kavos kapsulėmis) kavos aparatais. Pagrindiniai su pasirinktu kavos paruošimo būdu siejami poveikiai priklauso nuo energijos sunaudojimo. Skaičiuojama, kad apie 4 % namų ūkiuose sunaudojamos elektros energijos tenka būtent kavos ruošimui.

Mokslininkai E. Brommer ir kiti (2011) tyrė kavos anglies pėdsaką (CO2, CH4 ir kitos klimato kaitos dujų emisija), tenkantį puodeliui kavos (7 g kavos, 125 ml vandens) ir išreikštą kg CO2 ekvivalentu. Jie analizavo tokius kavos paruošimo būdus kaip presavimą (kai kava užplikoma vandeniu ir tuomet kava specialiu įrenginiu nusodinama/supresuojama į apačią), paprastą filtravimąsi be slėgio naudojant filtrą, filtravimąsi, kai naudojamas mažas slėgis, kapsulinius kavos aparatus, kai naudojamas aukštas slėgis, ir pilnai automatizuotus kavos virimo aparatus. Šie mokslininkai (2011) nustatė, kad vienas kavos puodelis vidutiniškai sąlygoja 59 g klimato kaitos dujų. Priimant, kad kavos aparatu paruošiama apie 2000 puodelių kavos, tai į aplinką patenka 119 kg CO2 ekv. dujų, iš kurių 55 % per visą kavos puodelio būvio ciklą tenka kavos auginimo stadijai ir net 30 % tenka vartojimo stadijai (1 pav.). Apie 4 % emisijų susijusių su kavos vartojimo stadija lemia kavos malimas ir keliavimas apsipirkti bei 2 % atliekų tvarkymas. S. Humbert ir kiti (2009), analizuodami ne tik įtaką klimato kaitai, vartojimo stadijai priskyrė net iki 50 % viso su kavos vartojimu susijusio poveikio aplinkai – vykimas apsipirkti, kavos aparato gamyba, naudojimas, atliekų tvarkymas.

1 pav. Atskiros kavos būvio ciklo stadijos ir jų indėlis į kavos anglies pėdsaką (%) Pagal E. Brommer ir kiti (2011)

Kavos vartojimo stadijos poveikis aplinkai priklauso nuo pasirinkto kavos ruošimo būdo, kavos aparato energetinio efektyvumo, naudojimo įpročių, pasirinktos kavos pakuotės, pasirinktos kavos (malta kava, kavos kapsulės, kavos pupelės, tirpi kava) bei filtrų, kavos kapsulių bei kitos kavos pakuotės atliekų sutvarkymo būdo.

Taigi, skirtingi kavos paruošimo metodai lemia ir skirtingus klimato kaitos emisijų  kiekius. Presavimu ir paprastu filtravimu paremti kavos ruošimo būdai lemia atitinkamai 23 – 26 kg CO2 ekv. emisiją. Pilnai automatizuotas kavos virimo aparatas bei žemo slėgio filtrinis aparatas lemia 62 – 65 kg. CO2 ekv. Didžiausią šiuo atveju poveikį aplinkai daro kapsulinis kavos paruošimo būdas – 2000 kavos puodelių tenka 81 – 87 kg CO2 ekv. klimato kaitos dujų, priklausomai nuo kapsulės pakuotės (2 pav.).

2 pav. Klimato kaitos dujos, susijusios su skirtingais kavos paruošimo būdais (2000 kavos puodelių) Pagal E. Brommer ir kiti (2011)

Kiti autoriai (Humbert ir kt., 2009) nustatė, kad puodelis tirpios kavos (100 ml) vidutiniškai lemia apie 1 MJ energijos sąnaudas ir atitinkamai apie 70 g CO2 ekv. klimato kaitos dujų emisiją bei 3 – 10 litrų vandens sąnaudas, priklausomai nuo kavos auginimo sąlygų. Lygindami įvairias kavos formas, jie nustatė, kad tirpi kava turi mažesnį poveikį (beveik 2 kartus) aplinkai nei filtruota kava ar kava kapsulėse.

Taigi vartotojo pasirinkimas ir elgesys yra labai svarbūs. Kaip rodo tyrimas, galima sutaupyti iki 37 % kavos virimui/paruošimui sunaudojamos energijos vien nepaliekant kavos aparato budėjimo režime, o iškart išjungiant jį iš elektros tinklo po panaudojimo. Energiją taupyti taip pat padėtų ir energiją taupantis kavos aparatas. Pasirinkus tokį aparatą galima sumažinti klimato kaitos dujų emisiją, susijusią su kavos gaminimu, beveik 3 kartus (Brommer ir kt., 2011). Todėl rinkdamasis kavos paruošimo būdą ir/ar kavos aparatą vartotojas turi atkreipti dėmesį, ar aparatas turi automatinio išjungimo funkciją, arba, paprasčiausiai, nepamiršti panaudojus aparatą iškart išjungti. Taip pat turėtų pasidomėti aparato energetiniu efektyvumu (energijos suvartojimo klase), energijos taupymo režimo funkcijos naudojimo galimybėmis. Virti kavos reiktų tik tiek, kiek tikrai jos bus išgeriama. Ruošiant kavą be specialių prietaisų, vandens virti reiktų tik tiek, kiek jo tikrai reikės kavai paruošti. Lyginant su vartotoju, kuris išverda dvigubai daugiau vandens nei reikia kavai, verdantis vandens tik tiek, kiek reikia, sumažina puodelio kavos poveikį aplinkai apie 15 % (Humbert ir kt., 2009).

Renkantis kavą vartotojas taip pat turėtų atkreipti dėmesį į jos pakuotę. Pavyzdžiui maišelis ar skardinė pakuotė turi mažesnį poveikį nei stiklinė pakuotė ar 1 vienos porcijos pakuotės kartoninėje dėžutėje. Kavos gėrimo namuose įtaka aplinkai gali priklausyti ir nuo to kaip plaunami puodeliai po kavos išgėrimo ir sutvarkomos atliekos. Todėl reiktų plauti puodelius ne po tekančiu vandeniu, o plaunant indaplove, stengtis, kad ji būtų pilna, parinkti tinkamą temperatūrinį ir plovimo režimą.

Parengta pagal:
Brommer E., Stratmann B., Quack D. 2011. Environmental impacts of different methods of coffee preparation. International Journal of Consumer Studies 35, 212-220
Humbert S., Loerincik Y., Rossi V., Margni M., Jolliet O. 2009. Life cycle assessment of spray dried soluble coffee and comparison with alternatives (drip filter and capsule espresso). Journal of Cleaner Production 17, 1351-1358