Tomas Taškauskas, UAB Online media, 2012 m. gegužė

Egzotinių vaisių šiandien galima rasti ne tik kiekviename prekybos centre, bet ir kone visose mažose parduotuvėlėse. Tačiau ar kada susimąstėte, kokį poveikį aplinkai turi egzotinių vaisių transportavimas?

Sovietmečiu delikatesais laikyti apelsinai, bananai bei kiti egzotiniai vaisiai šiandien tapo prieinami kiekvienam ir atsiduria ant lietuvių stalo praktiškai kasdien. „Bananų ir apelsinų egzotiniais vaisiais jau vargiai bepavadinsi. Žinoma, jie auga toliau nuo mūsų šalies, tačiau šie vaisiai, ypač bananai, jau tapo kasdienio raciono dalimi”, – teigia prekybos tinklo „Rimi” viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Bananai – labai populiarūs vaisiai

Bananai – ko gero, vieni populiariausių egzotinių vaisių, nes yra gana sotūs, be to, jų nereikia plauti. Prinokę bananai praturtina žmogaus organizmą mineralinėmis medžiagomis, visa galybe įvairių vitaminų bei mikroelementų. Vaisių minkštime yra medžiagų, gerinančių virškinimą.

Apelsinai vertinami dėl jų dietinių savybių. Saldžiarūgštis minkštimas, šviežios ar konservuotos sultys sužadina apetitą ir gerina virškinimą. Šie citrusiniai vaisiai taip pat padeda sutelkti dėmesį, nuveja nuovargį, mažina išsekimą ir stiprina kraujotaką.

Tačiau nepaisant teigiamo šių egzotinių vaisų poveikio, dažnas lietuvis pamiršta pagalvoti, kokį poveikį aplinkai turi šis atrodytų nekaltas mitybos įprotis. Mokslininkų neseniai atlikti stebėjimai rodo, jog didžiausią įtaką šylančiam klimatui daro neatsakinga žmogaus veikla – tarša bei jos sukeltas šiltnamio efektas. Prie pastarojo proceso prisideda ir egzotinių vaisių transportavimas ilgais atstumais.

Gatvėje kalbinta studentė Evelina iš Kauno į ekologišką gyvenimo būdą žiūri palankiai, nes žmonės skatinami sveikai gyventi ir rūpintis tuo, ką valgo ar kuo rengiasi. „Vis dėlto manau, kad per dideli kraštutinumai nėra gerai… Pavyzdžiui, kartais prekiautojai ekologiškais produktais sukčiauja ir labai užkelia kainas, o žmonės pamatę, kad produktas su ženkliuku, kad jis ekologiškas, aklai jį perka. Vienos mano draugės šeima kažkuriame prekybos centre įsigijo tris ekologiškus ridikėlius už 10 litų”, – kuriozišką istoriją pasakojo Evelina.

Apie galimą apelsinų ir bananų transportavimo poveikį aplinkai studentė teigia niekada nesusimąsčiusi. „Teko matyti, kad prekybos skyriuose arba tam tikrose specializuotose parduotuvėse, kur vien ekologiški produktai, yra ir bananų bei apelsinų, bet niekada nepagalvojau apie tai, kad šių vaisių transportavimas gali neigiamai veikti aplinką”, – sakė Evelina.

Suprasti, kuo prie visuotinio atšilimo prisideda egzotiškų vaisių mėgėjai, gali padėti „maisto mylių” (angl. food miles) sąvoka. Maisto mylios – tai gabenant maistą nuo gamintojo iki vartotojo išmetamo anglies dioksido kiekis. Egzotiniai vaisiai iki mūsų keliauja tūkstančius kilometrų. Daugiausiai aplinką teršia maisto produktų gabenimas lėktuvais, o mažiausiai – jo transportavimas traukiniais. Sunkvežimiai ir laivai atitinkamai dalinasi antrąją ir trečiąją vietas. Net jei egzotiniai vaisiai yra išauginti ekologiškuose ūkiuose, po ilgos kelionės į kitą šalį jie nebeturėtų būti laikomi ekologišku produktu, nes jie jau pakenkė aplinkai, nors ir yra natūralūs.

Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad bananų ir apelsinų suvartojimas Lietuvoje stabiliai auga. „Daugiausia jų nuperkama tuo laikotarpiu, kai nėra lietuviškų vaisių ir uogų – žiemą ir pavasarį, tačiau ir kitais metų laikais paklausa būna gana stabili. Tendencija aiški – pirkėjai suvartoja vis daugiau vaisių ir daržovių, o kartu ir bananų bei apelsinų. Todėl galima prognozuoti, kad šių egzotinių vaisių paklausa ir toliau augs”, – sakė „Rimi” atstovė R. Stanaitytė-Česnulienė.

Apelsinų MAXIMA parduoda daugiau

Prekybos centrai siekia atliepti vartotojų poreikius. „Mūsų tinklo parduotuvėse bananų ir apelsinų galima įsigyti visada – stengiamės, kad klientų lūkesčiai būtų patenkinti ir šių mėgstamų vaisių siūlome visus metus. Vidutinių dydžio parduotuvėje klientai per mėnesį nuperka apie dvi tonas bananų. Apelsinų parduodame daugiau – jų per mėnesį vienoje vidutinio dydžio parduotuvėje nuperkama daugiau nei dvi tonos”, – pasakojo MAXIMA LT atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė.

Grynas.lt neseniai trijuose parduotuvių tinkluose – „Maxima”, „Rimi” ir „Iki” – atliktas tyrimas parodė, kad apelsinai į Lietuvą dažniausiai atkeliauja iš Ispanijos, o bananai – iš Ekvadoro. Daržovių ir vaisių importu užsiimančios bendrovės „Litbana”, kuri bendradarbiauja su Maxima, Rimi, Norfa ir IKI parduotuvėmis, prekybos direktorius Marius Ragaišis šią informaciją iš dalies patvirtina. „Mes dažniausiai importuojame bananus iš Ekvadoro, o apelsinus – iš Maroko ir Egipto”, – sakė M. Ragaišis.

Kiekvienas be didelio vargo galėtų atlikti nedidelį eksperimentą ir, pasinaudojęs internetine „maisto mylių” skaičiuokle, nustatyti, kokį poveikį aplinkai padaro konkretaus vaisių ar daržovių kiekio gabenimas iš tolimų šalių. Pasirinkus tūkstantį kilogramų į Lietuvą atvežamų apelsinų ir bananų, rezultatai būtų tokie:

APELSINAI
Iš kur dažniausiai eksportuojama: Ispanija, Marokas, Egiptas
Ispanija, atstumas iki Lietuvos: apie 3400 km sausuma
CO2 emisija: apie 900 kg pervežti 1 tonai vaisių sunkvežimiu.
Marokas, atstumas iki Lietuvos: apie 4316 km jūra
CO2 emisija: 572 kg perplukdyti 1 tonai vaisių.
Egiptas, atstumas iki Lietuvos (priklausomai nuo marštruto): apie 10 tūkst. kilometrų
CO2 emisija: 1300 kg perplukdyti 1 tonai vaisių.

BANANAI
Iš kur dažniausiai eksportuojama: Ekvadoras
Atstumas iki Lietuvos: apie 13 tūkst. kilometrų jūra
CO2 emisija: apie 1690 kg perplukdyti 1 tonai vaisių.

Pasitelkime statistiką, kad būtų lengviau įsivaizduoti, kokį poveikį Lietuvos vartotojai daro aplinkai įsigydami transportuojamus egzotinius vaisius. Anot UAB „LITBANA” atstovės Lauros Grybienės, remiantis preliminarios 2011 m. apyvartos duomenimis, jų įmonė per metus į Lietuvą importuoja apie 8 tūkst. tonų bananų ir apie 520 tonų apelsinų. Anglies dvideginio irgi atitinkamai išmetama daug daugiau.

„Suprantame, kad vartojant daugiau vietinėje rinkoje užauginamos produkcijos, daroma mažesnė žala gamtai bei remiamas vietinis verslas. Deja, Lietuvoje neturime tinkamų sąlygų auginti bananus, apelsinus bei kitus egzotinius vaisius. Taigi normalu, kad norint patenkinti vartotojų poreikį, egzotinius vaisius importuojame”, – sakė L. Grybienė.

Anglies dvideginis (CO2) yra pagrindinis šiltnamio efekto veiksnys – dėl jo išmetimo į atmosferą sukeliama per 60 proc. šiltnamio efekto. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad eksportuojant vaisius iš tolimų šalių vartotojai gauna platesnes pasirinkimo galimybes. Dar daugiau, naujausi tyrimai rodo, jog didžiąją dalį šiltnamio efekto dujų, kylančių dėl maisto suvartojimo, susidaro auginant ir apdorojant, o ne transportuojant maistą išsiskiriantis CO2.

Apie egzotinių vaisių nukeliaujamus kilometrus ypač susimąstyti turėtų tie, kurie kompostuoja maisto atliekas, perka energiją taupančias lemputes bei rūšiuoja pakuotes. Paprasčiau tariant, yra neabejingi savo bei planetos ateičiai. Renkantis kokį vaisių pirkti, reiktų atsižvelgti į tai, kokį atstumą jis nukeliavo, ir pirkti tą, kuris augintas arčiau Lietuvos.

Nuotraukos : http://audiovisual.europarl.europa.eu/