2014 m. gegužės 13 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau tekste – ESTT) byloje C131/12 Google prieš AEPD ir González pirmą kartą patvirtino asmens „teisę būti pamirštam“ internete ir nustatė jos sąlygas. ESTT sprendimas galioja tik interneto paieškos resursams, veikiantiems ES, ir įpareigoja pašalinti nuorodas tik ES įsteigtus ir veikiančius paieškos variklius.

Būtent šis ESTT sprendimas sulaukė daug visuomenės dėmesio. Jau porą metų „teisės būti pamirštam“ šalininkai ir priešininkai diskutuoja dėl šios teisės, o tiksliau tariant, oponentai teigia, kad teisė gauti informaciją yra svarbesnė už teisę į privatumą. Bet kokiu atveju, eiliniam vartotojui ESTT sprendimas yra ir gali būti naudingas.

Google kaip didžiausia paieškos sistema pasaulyje gauna daugiau nei 40 tūkstančių užklausų per sekundę ir atlieka virš 3,5 milijardo paieškų per dieną. Atrodytų, kad vieną kartą pakliuvus į internetą, iš jo „ištrūkti“ nepavyks. Nepaisant to, kad Google atstovai nesutiko su ESTT sprendimu, jis buvo įgyvendintas interneto vartotojų atžvilgiu. Google savo tinklalapyje paskelbė pašalinimo iš paieškos rezultatų užklausą. Google iki 2015 m. pradžios gavo daugiau nei 142 tūkst. prašymų panaikinti nuorodas į daugiau nei 490 tūkst. tinklalapių Google paieškos rezultatuose.

Kiekvienas iš mūsų gali pateikti Google pašalinimo iš paieškos rezultatų užklausą, kurioje turi nurodyti prašomo pašalinti asmens vardą ir pavardę, pateikti paieškos rezultatų sąrašą (tinklalapių nuorodas), paaiškinti, kaip šie paieškos rezultatai susiję su juo ir kodėl nebeturėtų būti skelbiami Google, ir pridėti tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.

Jei manote, kad Jūsų asmens duomenys, skelbiami paieškos variklio rezultatuose, neturi būti įtraukti į paieškos rezultatų sąrašą, kadangi paskelbta informacija yra nebeaktuali, nereikšminga ir perteklinė, turite teisę prašyti, kad tokia informacija nebūtų toliau skelbiama visuomenei ir nebūtų įtraukta į paieškos rezultatų sąrašą. Iš anksto neapsidžiaukite, kad vos pateikę užklausą jau galėsite tapti anonimais interneto erdvėje. Jūsų prašymo įgyvendinimas priklauso nuo paskelbtos informacijos pobūdžio, jos poveikio asmens privačiam gyvenimui ir visuomenės intereso žinoti tokią informaciją.

Google, gavęs Jūsų užklausą, įvertina asmens pateiktą informaciją ir nusprendžia, ar paieškos rezultatai turi būti šalinami, kadangi minėtame ESTT sprendime nurodyta, kad „tam tikrais atvejais dėl konkrečių aplinkybių, kaip antai duomenų subjekto padėties viešajame gyvenime, visuomenės teisė žinoti tam tikrą informaciją gali būti viršesnė už tokio asmens teisę reikalauti neįtraukti tokios informacijos į paieškos rezultatus“. Taigi paieškos variklio eksploatuotojas įpareigotas savarankiškai priimti sprendimą dėl nuorodų pašalinimo vadovaudamasis vertinamaisiais kriterijais. O tai reiškia, kad tinklalapių nuorodos gali likti nepašalintos. 

Daugelį gali nustebinti tai, kad Google paieškos rezultatų iš tikrųjų nepašalina iš duomenų bazių, bet paprasčiausiai panaikina tam tikrų tinklalapių pasiekiamumą paieškos variklyje. ESTT sprendimas yra susijęs su ES teisės taikymu būtent ES valstybėse narėse, todėl tikėtina, kad paieškos rezultatai, pašalinti iš lietuviškos Google paieškos versijos www.google.lt, bus pasiekiami už ES ribų naudojantis trečiųjų šalių interneto paieškos resursais, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiančiame www.google.com ar kt.
 

Reziumuojant belieka pasakyti, kad praktikoje „teisė būti pamirštam“ beveik neegzistuoja, todėl jei svarstote skelbti savo asmens duomenis internete, gerai pagalvokite, ar jų paskelbimas gali turėti pasekmių ateityje. Įvertinkite, ar paskelbta informacija negalima pasinaudoti nusikalstamais tikslais, pavyzdžiui, tapatybės vagystei. Tuo atveju, jei Jūsų asmens duomenis skelbia kiti, būtina reikalauti padaryti skelbiamus duomenis sunkiau prieinamus, t. y., kad būtų užtikrintos reikiamos techninės duomenų saugumo priemonės.