Dr. Renata Dagiliūtė, 2011 m. spalis

Skirtingi maisto produktai daro nevienodą poveikį aplinkai. Poveikis aplinkai visu produkto būvio ciklu (žaliavos gavimas, apdorojimas, gabenimas, produkto gaminimas, vartojimas, paskirstymas ir galutinis utilizavimas) priklauso nuo daugelio dalykų: galvijų ar pasėlių auginimo praktikos, taikomų gamybos ar apdirbimo technologijų ir naudojamos energijos, pakuotės tipo, transportavimo būdo, atstumo ir naudojamų degalų, laikymo ir gaminimo sąlygų bei pasirinkto galutinio susidariusių atliekų utilizavimo būdo. Būtent siekiant sumažinti maisto produktų poveikį aplinkai taikomas būvio ciklo vertinimas, kuris leidžia nustatyti, kuriose produkto gyvavimo stadijose poveikis aplinkai reikšmingiausias ir kuriose verta stengtis jį sumažinti. Nors tokių atskirų produktų tyrimų atlikta nemažai, bendrų, vienos įmonės (ženklo) produkcijos vertinimų, galima sakyti, nėra. Pirmieji įvertinę visą produkcijos linijos poveikį aplinkai yra Jungtinės Karalystės ir Vokietijos specialistai, 2011 m. publikavę ir pristatę Knorr produkcijos poveikį aplinkai, išreikštą klimato kaitos dujų – CO2 ekvivalentu per visą produkcijos gyvavimo ciklą.

Visos produkcijos poveikis klimato kaitai

L. Milá i Canals et al. (2011) nustatė, kad vidutiniškai per metus Knorr linijos produkcija lemia 3 – 5 milijonus tonų šiltnamio dujų (CO2 ekvivalentu). Didžioji dalis emisijų yra lemiama auginant, gaminant įvairius ingredientus (trąšos ir energija reikalinga gyvulių ir pasėlių auginimui, energija reikalinga skonių ir kitiems priedams gaminti ir pan.) bei vartojant galutinį produktą, atitinkamai 34% ir 36% visų klimato kaitos emisijų (žr. 1 pav.).

1 pav. Knorr produktų (parduotų) linijos atskirų būvio ciklo stadijų indėlis į klimato kaitos emisiją (pagal Milá i Canals et al., 2011). 

Pirminis žaliavų apdorojimas (energija džiovinimui, vaisių ar daržovių šaldymui ir pan.) sąlygoja apie 10% klimato kaitos emisijų. Pakuotei ir jos gamybai taip pat tenka 10% bendros produkcijos emisijos. Tuo tarpu tiesiogiai transportavimas, nepaisant naudojamų ingredientų įvairovės ir kilmės šalių, lemia tik 3% visų emisijų CO2 ekvivalentu, tai kartu su sandėliavimu sudaro tik 6% produkcijos paskirstymui tenkančių emisijų ( žr. 1 pav.).

Atskirų maisto produktų grupių įtaka klimato kaitai

Vertinant atskirų šios produktų linijos produktų poveikį aplinkai taip buvo analizuotos tokios produktų grupės kaip parduotos iškart naudoti skystos sriubos, sausos sriubos, buljono kūbeliai, buljono želė ir skysti paruošti naudoti buljonai. Kaip parodė tyrimas, skirtinga produkto konsistencija lemia ir skirtingą poveikį aplinkai (žr. 2 pav.). Tonai produkcijos didžiausios emisijos yra sietinos su sausomis sriubomis ir buljonu kūbeliuose (7 – 8 tonos  klimato kaitos dujų tonai produkcijos). Bet lyginant vienai porcijai, sausi ir koncentruoti produktai santykinai lemia mažesnes klimato dujų emisijas nei jau paruošti naudojimui (skysti) sriubos ar buljono produktai (nors pastarųjų poveikis tonai produkcijos ir yra mažesnis, tačiau iš sausos masės pagaminama daugiau porcijų).

2 pav. Klimato kaitos dujų kiekis, tenkantis Europos regione parduodamos produkcijos tonai CO 2 ekvivalentu (pagal Milá i Canals et al., 2011)

Energijos sąnaudos reikalingos išdžiovinti ir paruošti ingredientus vienai porcijai sauso produkto yra mažesnės nei sterilizuojant/pasterizuojant vieną porciją jau paruoštos naudoti sriubos ar buljono (skysto). Taip pat sausiems produktams reikia mažiau pakuotės ir juos galima daug efektyviau transportuoti.