R.Dagiliūtė, 2012 m. vasaris

Kalbant apie maisto pakuotes, dažniausiai svarstoma kaip pakuotė išlaiko maisto savybes, maisto produktų kokybę, šviežumą, prekinę išvaizdą, leidžia lengvai identifikuoti produktą, yra patogi sandėliuoti ir laikyti. Tačiau nemažiau svarbus yra ir pakuotės daromas poveikis aplinkai.

Taigi poveikis, kurį daro atskiras produktas aplinkai, priklauso ne tik nuo gamybos proceso, bet ir nuo produkto pakavimo, paskirstymo, naudojimo ir galutinio produkto (atliekų) utilizavimo. Nors visi, susiję su produkto gamyba, pakavimu, paskirstymu, yra atsakingi už susidarančias atliekas šių procesų metu, tačiau vartotojas yra ypač svarbus galutiniame pakuotės atliekų suvaldyme, t.y. rūšiavime.

Ispanų mokslininkai (Pasqualino et al., 2011) vertino dažniausiai naudojamų sulčių, alaus ir vandens pakuočių (įvairių tūrių, formų ir svorio) poveikį aplinkai. Skirtingų pakuočių poveikis aplinkai vertintas atsižvelgiant į jų galutinį utilizavimo būdą (deponavimas sąvartyne, deginimas ir perdirbimas) ir nustatant jų indėlį į klimato kaitą (CO2, CH4, N2O ir kitų klimato kaitą skatinančių dujų emisija, išreikšta kg CO2 ekvivalentu).

Tyrimas parodė, kad didžiausią poveikį aplinkai nepriklausomai nuo gėrimo (alaus, sulčių ar vandens) darė stiklinė pakuotė (1 ir 2 pav.).

1 pav. Skirtingų sulčių pakuočių įtaka klimato kaitai (pagal Pasqualino et al., 2011)

Utilizuojant 1 l talpos stiklinę sulčių pakuotę sąvartyne į aplinką patenka apie 0,57 kg klimato kaitos dujų, 0,74 kg CO2 ekv. – deginant, 0,37 kg CO2 ekv. – perdirbant pakuotę. Didelio tankio polietileno (angl. HDPE – high density polyethylene) 1,5 l pakuotės poveikis sulčių atveju buvo mažesnis ir, priklausomai nuo pasirinkto deponavimo būdo, siekė 0,06 – 0,19 kg emisiją CO2 ekv. Aseptinio kartono 1 l pakuotė atitinkamai sąlygojo apie 0,025 – 0,035 kg klimato kaitos dujų CO2 ekv.

Analizuojant skirtingų alaus pakuočių poveikį aplinkai, nustatyta, kad kaip ir sulčių atveju stiklinė tara darė didžiausią įtaką klimato kaitai (2 pav.).

2 pav. Skirtingų alaus ir vandens pakuočių įtaka klimato kaitai (pagal Pasqualino et al., 2011)

1 l stiklinė alaus pakuotė deponuojant ją sąvartyne lėmė 0,44  kg klimato kaitos dujų CO2 ekv.,  0,6 kg – deginant ir 0,033 kg – perdirbant. 1 l HDPE alaus pakuotė dėl didesnio savo svorio turėjo tokią pačią įtaką kaip ir sulčių atveju 1,5 litro HDPE pakuotė, o 500 ml alaus aliuminio skardinė sąlygojo 0,44 kg klimato kaitos dujų kg CO2 ekv. deponuojant ją sąvartyne, 0,47 kg – deginant ir tik 0,02 kg ją perdirbant (apie aliuminio perdirbimo efektyvumą galima pasiskaityti viename iš ankstesnių straipsnių).

Vandens pakuotės atveju, stiklinė 1 l pakuotė darė panašią įtaką klimato kaitai, kaip ir alaus bei sulčių atveju (nuo 0,37 iki 0,63 kg klimato kaitos dujų kg CO2 ekv.). 500 ml PET (polietileno tereftalato) pakuotė sąlygojo 0,07 – 0,22 kg klimato kaitos dujų emisiją CO2 ekv., o 1,5 l PET tara lėmė tik 0,015 – 0,11 kg emisiją. Taigi didesnės pakuotės lėmė santykinai (skaičiuojant 1 litrui gėrimo) mažesnį poveikį aplinkai. Aišku, poveikis aplinkai neapsiriboja vien įtaka klimato kaitai, tačiau šiuo atveju pakuotės perdirbimas buvo efektyviausia galutinio utilizavimo alternatyva, o deginimas, nepriklausomai nuo gėrimo ir skirtingos pakuotės, lėmė didžiausią poveikį klimato kaitai. Todėl labai svarbus ir vartotojų aktyvus dalyvavimas ne tik renkantis aplinkai palankesnę pakuotę, bet ir didinant atliekų išrūšiavimą ir tuo pačiu prisidedant prie gėrimų pakuočių atliekų perdirbimo didinimo.

Parengta pagal: Pasqualino J., Meneses M., Castells F. 2011. The carbon footprint and energy consumption of beverage packaging selection and disposal. Journal of Food engineering 103, p. 357 – 365