Dr. Renata Dagiliūtė, 2011 m. birželis

Valgymo ir gėrimo įpročiai lemia ir atitinkamą poveikį aplinkai, dažniausiai netiesiogiai, per maisto produktų gamybą, apdorojimą, transportavimą. Tiesioginis valgymo ir gėrimų įpročių poveikis aplinkai (keliaujant apsipirkti, laikant/sandėliuojant maistą, gaminant ir tvarkant su maisto vartojimu susijusias atliekas) nėra toks didelis kaip netiesioginis, bet pastaruoju metu vis auga.

Vartojimo išlaidų struktūra

Mūsų vartojimo įpročius labiausiai lemia tradicijos, gyvenimo būdas ir pajamos. Pastarosios gan ženkliai skiriasi atskirose Europos Sąjungos šalyse narėse ir sąlygoja skirtingas išlaidas maistui ir gėrimams. Remiantis Europos Sąjungos statistikos biuro duomenimis Europos Sąjungos senbuvėse (ES15) namų ūkiai maistui išleidžia apie 20 % daugiau nei Lietuvoje. Tačiau palyginus namų ūkių išlaidų struktūrą, matyti, kad ES15 išlaidos maistui sudaro tik apie 13 % (1 pav.). Tuo tarpu Lietuvos namų ūkių išlaidos maistui sudaro daugiau nei trečdalį visų namų ūkio išlaidų (2 pav.).

 1 pav. Namų ūkių išlaidų struktūra ES15 (pagal Eurostat)

2 pav. Namų ūkių išlaidų struktūra Lietuvoje (pagal Eurostat) 

Maisto vartojimo pokyčiai

Europos aplinkos agentūros ir Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis per pastaruosius Europoje dešimtmečius pasikeitė atskirų maisto produktų vartojimas. Bulvių, pieno ir jautienos suvartojimas vienam gyventojui ženkliai sumažėjo, tačiau išaugo vaisių ir daržovių, kiaulienos ir vištienos, žuvies ir jūros gėrybių bei siūrių suvartojimas. Pasikeitė ir mūsų gaminimo įpročiai, vis daugiau vartojame įvairių paruoštų daržovių, šaldytų pusgaminių, taip pat dažniau valgome kavinėse, restoranuose. Dabar ištisus metus galime įsigyti šviežių daržovių ar vaisių. Nepaisant bendrų tendencijų, išlieka skirtumai tarp naujųjų ir senųjų šalių narių. Europos Sąjungos senbuvių šalių gyventojai suvalgo beveik dvigubai daugiau vaisių, jautienos, žuvies ir jūros gėrybių nei naujųjų Europos sąjungos šalių narių gyventojai. Europos Sąjungos senbuvių šalių gyventojai vidutiniškai per metus suvalgo 91 kg mėsos, 26 kg žuvies ir jūros gėrybių, 300 grūdų ir jų produktų, vaisių ir daržovių, 80 kg bulvių.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje pagrindinių maisto produktų suvartojimas pastarąjį dešimtmetį taip pat kito: mažiau valgome bulvių, grūdinių produktų, jautienos, tačiau augo vaisių ir daržovių, kiaulienos, paukštienos suvartojimas vienam gyventojui. 2000-2009 metų laikotarpiu vienas Lietuvos pilietis per metus vidutiniškai suvartojo 120,5 kg grūdų ir grūdų produktų, 112 kg bulvių, 91 kg daržovių, 279 kg pieno ir pieno produktų (3 pav.). Palyginti nedaug vartojame vaisių, daržovių, žuvies ir jos produktų.

3 pav. Pagrindinių maisto produktų suvartojimas Lietuvoje vidutiniškai 2000 – 2009 m. (pagal LR statistikos departamento duomenis) 

Statistinis lietuvis per metus suvartoja maždaug 65 kg mėsos. Atskirai analizuojant mėsos ir jos produktų vartojimo pokyčius, matyti, kad pastaraisiais metais beveik dvigubai sumažėjo jautienos suvartojimas ir išaugo paukštienos vartojimas (4 pav.). 2009 m. Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai suvalgė 42 kg kiaulienos, 22 kg paukštienos ir 5 kg jautienos.

4 pav. Mėsos ir jos produktų suvartojimas Lietuvoje 2002 – 2009 m (pagal LR Statistikos departamento duomenis)

Kiek kalorijų suvartojame?

Per pastarąjį dešimtmetį bendras suvartojamo maisto kiekis augo, tai lėmė, kad su maistu gaunamos energijos kiekis padidėjo apie 4 % ir dabar kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartoja apie 3419 kilokalorijų per dieną. Palyginimui kaimynai latviai – 3019 kcal/d., estai – 3129 kcal/d. lenkai – 3379 kcal/d. Vakarų Europos gyventojai suvartoja šiek tiek daugiau: vokiečiai – 3530, prancūzai – 3553, austrai – 3760 kilokalorijų per dieną. Pasaulio vidurkis sudaro apie 2778 ckal ir pastarąjį dešimtmetį padidėjo tik šiek tiek daugiau nei 1 %. Daugelyje Afrikos valstybių ir kai kuriose salose (pvz. Haitis, Komorų salos) per dieną suvartojamų kalorijų skaičius nesiekia ir 2000 kcal žmogui per dieną.

FAO duomenimis vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas per dieną daugiausiai energijos gauna iš grūdinių kultūrų ir jų pagrindu pagamintų produktų (921 kcal) (5 pav.). Toliau seka gyvūninės kilmės produktai ir jų grupės. 575 ckal gaunama vien iš kiaulienos, gyvūninės kilmės riebalų ir pieno vartojimo. Būtent gyvūninės kilmės maisto produktų gamyba, apdorojimas lemia santykinai didžiausią poveikį aplinkai.

5 pav. Maisto produktai ir jų grupės, iš kurių gaunamas didžiausias kilokalorijų kiekis Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui per dieną (pagal FAO, 2010)