Genovaitė Liobikienė, 2011 m. rugsėjis

Vertinant maisto vartojimo poveikį aplinkai yra naudojama būvio ciklo analizė (ang. life-cycle analysis). Ši analizė parodo, koks yra daromas poveikis aplinkai skirtingais maisto gavybos, gamybos bei vartojimo etapais. Vienas iš maisto gamybos ir vartojimo etapų yra transportavimas. Transportavimas maisto gamyboje ir vartojime yra labai svarbus. Visų pirma iš žemės ūkių į maisto ir gėrimų produktų gamyklas yra transportuojamos maisto žaliavos. Po gamyklinio perdirbimo paruošti maisto produktai išvežiojami į prekybos centrus, o iš prekybos centrų į namų ūkius ir viešojo maitinimo įstaigas, kur tie produktai yra suvartojami (pav. 1). Taigi, įvertinant tiksliai kokį poveikį aplinkai daro maisto transportavimas, reiktų vertinti jo suminį poveikį visoje maisto gamybos ir vartojimo grandinėje. O tai padaryti tikrai nėra taip lengva. Reikia ne tik žinoti, kiek kilometrų yra vežami produktai, bet ir kokia transporto rūšimi jie yra vežami. Lyginant visas transporto rūšis: oro, geležinkelio, kelių, vandens transportą, taršiausias yra oro transportas, nes vienam kilometrui įveikti yra išmetama 1,1 g CO2 – pagrindinio klimato kaitos reiškinio sukėlėjo. Naudojant kelių transportą vienam kilometrui į orą yra išmetama 0,27 g CO2, vandens transportą – 0,13 g CO2 kilometrui. Mažiausiai taršus yra geležinkelio transportas, kuris kilometrui išmeta tik 0,02 g CO2.

1 paveikslas. Maisto ir gėrimų transportavimo poveikio aplinkai schema.

Poveikis aplinkai transportuojant maisto žaliavas iš žemės ūkių į maisto produktų gamyklas

Taigi grįžtant prie maisto transportavimo poveikio aplinkai sunkiausiai šį poveikį aplinkai yra įvertinti pirmame etape – transportuojant maisto žaliavas iš žemės ūkių į maisto produktų gamyklas. Taip yra todėl, kad, pavyzdžiui, šiame etape analizuojant duonos poveikį aplinkai, visų pirma turėtume įvertinti transportavimo daromą poveikį visų žaliavų, kurios įeina į duonos gamybą, t.y. kvietinių miltų, druskos, mielių atvežtų į šią gamyklą, suminį transportavimo poveikį aplinkai. Dėl duomenų stokos tai kartais yra neįmanoma.

Poveikis aplinkai transportuojant maisto ir gėrimų produktus iš gamyklų į prekybos centrus

Įvertinti transportavimo poveikį aplinkai maisto produktų išvežiojimo po prekybos centrus etape yra paprasčiau. Tačiau konkrečių duomenų, kurie parodytų transportavimo daromą poveikį aplinkai nacionaliniu lygiu, taip pat nėra. Europos statistikos departamento duomenimis (EUROSTAT) buvo nustatyta, kad Lietuvoje maisto produktai daugiausia yra transportuojami kelių transportu. Nuo 2008 iki 2009 metų transportuojamo maisto kiekis kelių transportu padidėjo net 12 %, kai tuo tarpu per tą patį laikotarpį Latvijoje tokiu būdu pervežamo maisto kiekis sumažėjo net 18 %. Analizuojant atstumus, kuriais yra transportuojamas maistas, tendencijos yra tokios, kad atstumai, kurie yra įveikiami pervežant maistą – didėja. Duomenys rodo, kad Lietuvoje mažiau nei 50 kilometrų transportuojamų maisto produktų kiekis sumažėjo 41 %. Tačiau maisto produktų, kurie yra gabenami daugiau nei 500 kilometrų, kiekis padidėjo net 20 %. Taigi ką tai rodo? Tai rodo, kad dėl globalizacijos bei gyventojų pajamų augimo, maisto transportavimo poveikis aplinkai ir toliau augs, norint tą poveikį aplinkai sumažinti, reiktų plėtoti geležinkelio transportą, kuris yra mažiau taršus.

Maisto mylios

Gera žinia yra ta, kad jau yra galimybė nustatyti, kokį poveikį aplinkai maisto transportavimo metu darome kiekvienas atskirai. Tai galima padaryti naudojantis internetu. Tam tikslui 1990 m. Andrea Pakston (Andrea Paxton) pasiūlė maisto mylių skaičiuotuvą (angl. Food miles calculator). Šis skaičiuotuvas yra pagrįstas tuo, kad pagal pervežimo nurodytą atstumą, pagal transportavimo rūšį: (oro, vandens, geležinkelio ar kelių transportu), maisto produktų svorį yra paskaičiuojamas kg CO2 kiekis, kuris susidaro pervežant tam tikrą kiekį maisto produktų tam tikru atstumu. Kiek CO2 kilogramų susidaro maisto transportavimo metu vienų ar kitų maisto produktų, galite pasiskaičiuoti šiame internetiniame puslapyje: http://www.fallsbrookcentre.ca/cgi-bin/calculate.pl.

Poveikis aplinkai transportuojant maisto ir gėrimų produktus iš prekybos centrų į namų ūkius

Kalbant apie maisto transportvimo poveikį aplinkai trečiame etape, t.y., kokiu būdu maisto produktai iš prekybos centrų atsiduria pas kiekvieną iš mūsų namuose, tai jau priklauso nuo pačių vartotojų. Pagal Lietuvos gyventojų apklausą 50% lietuvių niekada nevažiuoja į partuotuvę apsipirkti automobiliu, 16% retai, 21% dažnai ir 13% visada. Taigi, tai rodo, kad ir šiame etape maisto transportavimo poveikis aplinkai taip pat nėra mažas. Kaip patys prisidedame prie šio poveikio aplinkai šiame etape, apsiskaičiuoti galime automobilio anglies pėdsako skaičiuotuvo (ang. Car carbon footprint calculator) pagalba: http://calculator.carbonfootprint.com/calculator.aspx?tab=4 . Skaičiavimo principas yra panašus kaip ir maisto mylių skaičiuotuvo.

Taigi, ką daryti, kad maisto transportavimo poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis?! Visų pirma vartotojai turėtų rinktis vietinius maisto produktus, kurie yra išauginti ir pagaminti Lietuvoje ir iš lietuviškų maisto žaliavų. Į prekybos centrus stengtis nevažiuoti automobiliu, o geriau eiti pėstute. Taip prisidėsite prie maisto transportavimo poveikio aplinkai mažinimo ir savo sveikatos gerinimo.