Maisto atliekos

Dr. Renata Dagiliūtė, 2011 m. rugsėjis

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis išvaistome ir išmetame apie trečdalį viso maisto, o tai pasauliniu mastu sudaro apie 1.3 milijardų tonų maisto per metus (FAO, 2011). Išmetamas maistas (atliekos) reiškia ne tik tai, kad tas maistas galėtų būti panaudotas pamaitinti daugiau žmonių, sutaupyti pinigų, bet ir tai, kad galima sumažinti su maisto apdorojimu, laikymu ir gaminimu susijusius neigiamus poveikius aplinkai – CO2, vandens, oro tarša, energijos ir vandens išteklių naudojimas ir panašiai. Turint omenyje, kad nemažai maisto prarandame ne tik naudojimo fazėje, bet ir kitose maisto produkto būvio ciklo stadijose: nuimant pasėlius, apdorojant juos, gaminant galutinį produktą – galimybės sumažinti išvaistomo maisto produktų kiekį ir atitinkamai poveikį aplinkai yra nemažos.

Išsivysčiusiose pasaulio šalyse (ten, kur pajamos vidutinės arba labai didelės) daugiausiai maisto iššvaistoma vartojimo stadijoje ir tai reiškia, kad maistas yra išmetamas, nors dar yra tinkamas vartojimui arba galėjo būti suvartotas. Mažų pajamų šalyse maisto vartojimo stadijoje išvaistoma mažiau, ten didžiausi nuostoliai yra pirminėse maisto produktų auginimo, gaminimo, apdirbimo stadijose.

Bendrai paėmus išsivysčiusiosiose šalyse lyginant vienam žmogui maisto iššvaistoma daugiau. Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje maisto atliekos siekia 95 – 115 kg/žmogui per metus, tuo tarpu Afrikoje ar Pietryčių Azijoje tik 6 – 11 kg/žmogui (FAO, 2011). Pirmuoju atveju maisto iššvaistymas daugiausiai yra susijęs su vartotojų elgsena, netinkamu maisto pirkimo planavimu, neatsakingu požiūriu ir finansinėmis galimybėmis išmesti maistą. Skurdesnėse šalyse pagrindinė problema netinkami finansiniai, vadybiniai ir technologiniai pajėgumai tinkamam derliaus nuėmimui, maisto produktų laikymui, gabenimui ir pakavimui.

Situacija Lietuvoje

Lietuvoje įvairių atliktų tyrimų ir apklausų duomenimis (pvz. „Maisto banko“) į sąvartynus iškeliauja apie trečdalis viso maisto. Remiantis FAO duomenimis apie absoliučius pagrindinių maisto produktų atliekų kiekius galima teigti, kad vienam gyventojui Lietuvoje teko daugiau nei 50 kg maisto atliekų per metus. Nors dauguma skaičiavimų yra apytiksliai ir dėl to gali būti netikslumų, tačiau per metus vienas žmogus į atliekų konteinerį išmeta apie 26 kg grūdų produktų, 10 kg bulvių, 6 kg pieno ir jo produktų (žr. 1 pav.).

1 pav. Pagrindinių maisto produktų atliekų kiekis tenkantis vienam gyventojui.

Kalbant apie maisto atliekas dažniausiai turime omenyje būtent vartojimo stadiją, todėl keisdami ar koreguodami savo įpročius galime sumažinti ir išmetamo maisto kiekį, ir sutaupyti pinigų, ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Pirmiausiai, reiktų pirkti tiek, kiek reikia ir tikrai sunaudosite, ypač kalbant apie šviežius ir greitai gendančius produktus. Tam, kad apsipirkinėdami išvengtumėte spontaniškų pirkinių, susidarykite reikalingų maisto produktų sąrašą. Atidžiau rinkitės produktus, visada pažiūrėkite jų galiojimo laiką, tinkamai juos laikykite. Pasidomėkite įvairesniais maisto receptais, stenkitės naudoti turimus maisto produktus ar jų likučius. Planuodami vakarienę ar vakarėlį su draugais, pasistenkite racionaliai įvertinti maisto poreikį. Taip pat labai svarbu teisingai tvarkyti susidariusias maisto atliekas. Jų nereikėtų dėti kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, bet rinkti atskirai. Maisto atliekas galima atiduoti ūkininkams ar specializuotoms įmonėms, kurios tvarko biologiškai skaidžias atliekas, taip pat, esant galimybei, maisto atliekas galima kompostuoti.

Nuorodos:
1. Gustavsson J., Cederberg Ch., Sonesson U., van Otterdijk R., Meybeck A. 2011. Global food losses and food waste. Extent, causes and Prevention. Food and Agriculture Organization of The United Nations, Rome, p. 38

2. http://www.foodwaste.ie [žiūrėta 2011 08 31]

3. http://www.fao.org/news/story/en/item/74192/icode/ [žiūrėta 2011 08 31]