Maisto mylios – kokį poveikį aplinkai daro transportuojamas maistas?

Medardas Minkevičius, UAB Online media, 2012 m. gegužė

Ar kada susimąstėte, kokį atstumą nukeliauja vaisiai arba daržovės nuo jų auginimo vietos iki jūsų stalo? O ar pagalvojote kokį poveikį šios kelionės turi aplinkai? Pakalbėkime apie „maisto mylias“ ir kaip ši sąvoka padeda įvertinti maisto vartojimo poveikį aplinkai.

Šiandien mūsų kasdieninius vartojimo įpročius stipriai veikia globalizacijos procesai. Produktai Lietuvą pasiekia iš tolimiausių pasaulio kraštų. Anksčiau tam trukdė didelės transportavimo sąnaudos. Viską pakeitė transporto infrastruktūros išsivystymas ir pakitusios ūkininkavimo tradicijos.

Globalizacija suteikė galimybę praplėsti prekių ir maisto pasirinkimo įvairovę, tačiau nulėmė ir naujas problemas, pavyzdžiui, labai padaugėjo transporto priemonių išmetamų dujų, kurios prisideda prie šiltnamio efekto. Kita labai opi problema yra sumažėjęs šviežio maisto kiekis. Su ja susiduria beveik kiekvienas vartotojas. Žmonės dažniausiai net neįsivaizduoja, kaip jų perkami maisto produktai atkeliauja iki prekystalio. O prekybos centrai šią informaciją nutyli dėl komercinių paslapčių.

Žmonės dažniausiai neįsivaizduoja, kaip maisto produktai atkeliauja iki prekystalio

Vietinių ir atvežtinių produktų vartojimą žmonės vertina skirtingai. Prekybos centre kalbintas Arminas pripažino, kad jis niekada nėra susimąstęs apie tai, kokį poveikį aplinkai turi maisto transportavimas. „Šiuolaikinis žmogus yra per daug užsiėmęs, kad gilintųsi į tokius dalykus“, – atviravo vaikinas.

Armino nuomone, dalis žmonių prieš pirkdami produktus vis dėlto pasidomi, iš kur jie buvo atvežti. Tačiau gamintojo šalis, pasak vaikino, pirkėjus domina ne dėl aplinkos taršos įvertinimo, bet dėl tam tikrų kultūrinių ar politinių įsitikinimų. „Kai kurie lietuviai niekada nepirks lenkiškų prekių arba mieliau rinksis Vakarų Europos prekes negu kitų šalių produktus“, – sakė Arminas.

Pasak kito prekybos centro kliento Rimanto, jam svarbiausia yra tai, kad daržovės būtų šviežios ir gerai atrodytų. Kai yra proga, jis perka tik iš turgaus ar ekologiškų ūkininkų turgelių. Šiose prekyvietėse įsigyti produktai vyriškiui atrodo ne tik sveikesni, bet ir skanesni.

„Žuvį taip pat perku dažniausiai iš turgaus. Labai džiaugiuosi, jog į Lietuvą ateina ekologijos ‚mada‘, bet manau, kad tai turi būti natūrali praktika. Visų pirma reikia stengtis dėl savęs. Kas kad ryte nusiperki ir pavalgai ekologiškų daržovių, o popiet eini į McDonald’ą hamburgerio arba nusiperki importuotų ‚sintetinių‘ obuolių“, – nuomone dalinosi Rimantas.

Siekiantiems brandesnio požiūrio į ekologišką gyvenimo būdą, būtina susipažinti su „maisto mylių“ (angl. „food miles“) kategorija. Ši sąvoka pirmą kartą pavartota dešimto dešimtmečio pradžioje Jungtinėje Karalystėje. Ji nusako kokio nors produkto transportavimo metu išmetamų teršalų kiekį, patenkantį į aplinką nuo produkto pagaminimo iki jo atsidūrimo prekybos centrų lentynose. „Maisto mylios“ – transportuojant išmetamo anglies dioksido kiekio trumpesnis pavadinimas.

Mažiausiai aplinkai kenkia vietiniai vartotojai, t. y. žmonės, suvartojantys kuo arčiau gyvenamosios vietos užaugintus produktus. Vietiniais laikomi tie produktai, kurie gabenami ne daugiau nei 400 kilometrų, pvz., Lietuvoje užauginti agurkai ar iš artimojo Lenkijos pasienio importuoti obuoliai. Dėl nedidelių produktų transportavimo atstumų labai sumažėja anglies dvideginio išmetimas į aplinką.

VDU Gamtos mokslų ir aplinkosaugos dėstytoja Renata Dagiliūtė teigia, kad vietiniai maisto produktai būna šviežesni, maistingesni ir todėl naudingesni sveikatai.  Jų taip pat nereikia šaldyti ir ilgai sandėliuoti. Mažesni ūkiai labiau rūpinasi aplinka, o vartotojai iš jų produktus gali gauti pagal užsakymą. Svarbus ir vietinių ūkininkų palaikymas, vietinės ekonomikos skatinimas. Paskaičiuota, kad parduodami savo produkciją per didmenininkus ūkininkai gauna tik 6 – 16 proc. nuo pirkėjo sumokėtos kainos. O parduodamas tiesiogiai ūkininkas gauna net 80 – 90 proc. produkto kainos.

Kai kurie pirkėjai renkasi būtent vietinį maistą dėl to, kad tai stiprina jų kultūrinius ryšius bei identitetą. Užtenka prisiminti garsųjį šūkį „Rinkis prekę lietuvišką!“, kuris pasirodo tinka ir ekologišką gyvenimo būdą besirenkantiems žmonėms. Vietinio maisto vartojimas taip pat užtikrina tam tikrą ekonominį saugumą, nes atvežtinio maisto kainos priklauso nuo politinės situacijos kitose šalyse ir svyruojančių kuro kainų.

Anot dr. R. Dagiliūtės, vietiniai švieži maisto produktai išbūna šviežesni 3 – 10 dienų ilgiau nei atgabenti iš toli. Skaičiavimai rodo, kad pagaminti ar apdoroti produktai vidutiniškai sandėliuojami 52 dienas, o didmeninėje prekyboje – dar vidutiniškai 30 dienų. Kaip žinia, konservuojamas maistas praranda savo maistingumą.

Vietiniai produktai – maistingesni

Aplinkosaugos specialistas Kęstutis Navickas, paprašytas įvertinti „maisto mylių“ sąvoką, teigė, kad daug kas priklauso ne vien nuo to, ar iš labai toli produktas transportuojamas, tačiau taip pat ir nuo to, kaip jis yra supakuotas ir užšaldytas.

„Gabenant mėsą iš Australijos, ją reikės užšaldyti visai kitaip, nei gabenant iš Lenkijos. Užšaldymas taip pat turi įtakos maisto produktų savybėms. Geresni yra švieži produktai. Kalbant apie vietinius produktus, ekonomiškai jie turėtų būti priimtinesni ir vartotojui, ir gamintojams“, – komentavo K. Navickas.

Lietuvoje jau kuris laikas populiarėja vietinių produktų vartojimą skatinantys ūkininkų turgeliai, kurie savo produkciją siūlo ne tik šalia didžiųjų prekybos centrų, bet ir kitose Vilniaus, Kauno bei kitų Lietuvos miestų vietose. Perdirbimo įrangą bei automobilius su šaldytuvais, iš kurių dažniausiai ir prekiaujama, dalis ūkininkų įsigijo savarankiškai, o dalis – su Europos Sąjungos parama. Pienas ir dauguma kitų produktų ūkininkų turgeliuose yra pigesni nei prekybos centruose, tačiau yra ir brangesnių.

Pavyzdžiui, žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“ jungia pustrečio šimto ūkininkų ir mažų bendrovių, kurios pačios augina, gamina ir parduoda įvairius produktus turgeliuose. Tačiau Lietuvoje mobilių turgelių prekyba siekia vos 0,1 proc. prekybos centrų maisto produktų apyvartos. Tuo metu Vakarų Europos šalyse ūkininkai tiesiogiai vartotojams parduoda apie 5 proc. žemės ūkio ir maisto produktų.

Maisto transportavimo poveikio aplinkai įvertinimas prieš perkant tam tikrą produktą padeda blaiviau pažvelgti į savo vartojimo įpročius ir skatina žengti link aplinkai draugiško gyvenimo būdo. Kiekvienas pirkėjas gali nesunkiai apskaičiuoti, kokį poveikį aplinkai daro vieno ar kito produkto atgabenimas į Lietuvą. Internete yra specialių skaičiuoklių anglų kalba (į lietuvių kalbą jų išversti dar nepasirūpinta). Užtenka išsiaiškinti kelis paprastus dalykus – maisto produkto kilmės šalį, svorį, kelionės atstumą ir transportavimo priemonę. Beveik visa informacija pateikiama ant pakuočių. Sudėtingiau išsiaiškinti tik kokia priemone – lėktuvu, laivu ar traukiniu – atgabenami produktai.

Kai kurios verslo rūšys į „maisto mylias“ atsižvelgia labiau, nes maistą transportuojant trumpais atstumais išnaudojama mažiau kuro ir taip sutaupoma. Be to, maistas, kuris transportuojamas ilgesniais atstumais, reikalauja kokybiškesnių ir sudėtingesnių pakuočių, o dėl to išauga jo kaina. Trumpais atstumais transportuojami produktai paprastai būna paprasčiau įpakuoti.

Transportuojant prekes ilgais atstumais visada naudojamas iškastinis kuras, kurį deginant skiriasi šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Tai savo ruožtu sąlygoja klimato kaitą. Deginanat iškastinį kurą taip pat išsiskiria kitos dujos bei sveikatai žalingos dalelės, bloginančios oro kokybę. O kvėpuojame juk visi.

Vis dėlto nemažai yra ir tų, kurie į „maisto mylių“ sąvoką žvelgia kritiškai. Šiai aplinkosauginei kategorijai trūksta sunormintos sistemos, todėl ne visada maisto mylios apskaičiuojamos vienodai. Kuro suvartojimas priklauso ne tik nuo to, kokį atstumą transporto priemonė įveikia, bet ir nuo pačios transporto rūšies, konkrečios transporto priemonės pagaminimo metų. Tokias detales galima išsiaiškinti tik atlikus specialų tyrimą.

Ar susimąstėte kiek kilometrų nukeliauja įvairūs jūsų perkami maisto produktai?

Maisto transportavime tolimais atstumais įžvelgiama ir naudos. Vartotojai gauna platesnes pasirinkimo galimybes. Maisto transportavimas taip pat gali suteikti ekonominį postūmį besivystančioms šalims, nes joms suteikiamas priėjimas prie klestinčių tarptautinių rinkų. Nors  išsivysčiusios šalys dažnai yra linkusios išnaudoti mažiau pažengusias valstybes. Naujos darbo vietos ir maisto gamybos suaktyvinimas gali išjudinti ir kitus besivystančių valstybių ekonomikos sektorius.

Kai kuriose šalyse tinkamesnis klimatas vieniems ar kitiems produktams, geresnis vandens šaltinių pasiekiamumas ar kiti faktoriai sąlygoja mažiau sąnaudų reikalaujantį jų išauginimą. Be to, naujausi tyrimai parodė, jog apie 80 proc. šiltnamio efekto dujų, kylančių dėl maisto suvartojimo, susidaro auginant ir apdorojant, o ne transportuojant maistą. Tai įrodo, kad ne viską ekologiškiau auginti savo šalyje.

„Maisto mylių“ sąvoka suteikia vartotojams galimybę adekvačiau įvertinti perkamų produktų ekologiškumą. Lengviausia tai padaryti vertinant tą patį vaisių ar daržovę, pavyzdžiui – obuolius iš Naujosios Zelandijos ir obuolius iš Jungtinės karalystės ar Lenkijos. Nors maisto transportavimas yra sąlyginai maža visos maisto gamybos poveikio aplinkai dalis, tačiau pasikeitimai bet kurioje proceso stadijoje gali turėti aplinkai teigiamą efektą. Įvertinus pliusus ir minusus galima neabejoti ir tuo, kad vietinių produktų vartojimas yra palankesnis tiek sveikatai, tiek Lietuvos ekonomikai.

Nuotraukos : http://audiovisual.europarl.europa.eu/