Renata Dagiliūtė, 2013 m. gegužė

Medus, kitaip kaip kiti saldikliai (pvz. cukrus), nereikalauja tiesioginio pesticidų, trąšų, žemės, drėkinimo naudojimo. Be to, be pagrindinio produkto – medaus, bitininkystė duoda ir kitą naudą. Bitininkystė gali būti tiek pramoninė, tiek mėgėjiška, tačiau pats procesas neatsiejamas nuo augalų apdulkinimo. Skaičiuojama, kad trečdalis maisto pasauliniu mastu priklauso nuo apdulkinimo, kurį atlieka vabzdžiai, 80 % iš jų – bitės. Pavyzdžiui obuolių derlius visiškai priklauso nuo bičių.

Nepaisant to medaus gavyba ir apdorojimas irgi gali neigiamai veikti aplinką. Pavyzdžiui, pramoninė bitininkystės metu aviliai gabenami iš vienos vietovės į kitą, ne tik dėl medaus (pirminis tikslas), bet ir dėl augalų apdulkinimo. Todėl dažnai, nepaisant sunkiai įvertinamos šios naudos, pramoninės bitininkystės medus turi ir didesnį poveikį aplinkai.

Medaus surinkimo ir apdorojimo poveikiui klimato kaitai ir oro taršai įvertinti JAV mokslininkai (Kendall ir kt., 2013) pritaikė būvio ciklo metodą. Analizuodami medaus tiekimo grandinės (medaus surinkimas, transportavimas apdirbėjui ir apdirbimas) nustatė, kad poveikis klimato kaitai 1 kg apdoroto medaus siekia nuo 0,4 iki 1,4 kg CO2 ekv. atskiruose ūkiuose (apibendrinti duomenys vien gamybos (medaus surinkimo) stadijai pateikti 1 paveiksle).

1 pav. Apibendrintos teršalų emisijos 1 kg medaus gamybos stadijoje (pagal Kendall ir kt., 2013)

Apdorojant (pakuojant ir t.t) medų prarandama apie 1,5 % pirminės jo masės. Tačiau apdorojimas lemia tik 0,08 – 0,16 CO2 ekv. klimato kaitos dujų. Maži ūkiai patys apdorojantys savo medų beveik išvengia su šia stadija susijusių poveikių.

Pramoniniu būdu surinktas medus turi didesnę įtaką klimato kaitai nei mažuose ūkiuose surinktas medus. Pagrindinė to priežastis – didesni transportavimo atstumai nei mažų ūkių. Dėl tos pačios priežasties pramoniniu būdu surinktas medus sąlygoja ir didesnes kitų oro teršalų emisijas (NOx, CO, kietosios dalelės). Taigi, kuo arčiau bitininkystės ūkio buvo apdorojamas medus, tuo mažesnis neigiamas poveikis aplinkai. Ūkiai, kur medus buvo surenkamas ir ten pat apdorojamas, iš vis išvengė su transportavimu susijusio poveikio.

SOx emisijas daugiausiai lėmė medaus apdorojimas dėl procese naudojamos energijos (daugiausiai pramoninėje bitininkystėje), o kietosios dalelės daugiausia buvo nulemtos avilių priežiūros priemonių (papildomo maitinimo, medikamentų, kenkėjų kontrolės priemonių). Tie bitininkai, kurių medaus gamybos apimtys buvo mažesnės, mažiau papildomai maitino bites, mažiau naudojo įvairių avilių ir bičių priežiūrai reikalingų priemonių, tuo pačiu sąlygojo ir santykinai mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.

Parengta pagal:
Kendall A., Yuan J., Bront S.B. 2013. Carbon footprint and air emissions inventories for US honey production: case studies. International Journal of Life Cycle Assessment 18, 392 – 400