Pastaraisiais metais daugėja socialiniais ir darnumo klausimais informuotų vartotojų. Jiems svarbu, kur rūbas buvo pagamintas, ar darbuotojai ir augintojai visoje tiekimo grandinėje gavo teisingą apmokėjimą, ar darbo sąlygos buvo tinkamos, ar buvo laikomasi aplinkosaugos standartų. Šiuos ir kitus klausimus vis dažniau ir dažniau kelia socialiniais ir aplinkos apsaugos klausimais besidominčios nevyriausybinės organizacijos bei vartotojai.

 

Medvilnė: trumpa istorija  

Medvilnė natūraliai augo Rytų Afrikoje, tačiau pirmiausia kaip žaliava buvo pradėta auginti šalyje, dabar žinomoje kaip Pakistanas. Čia ji buvo naudojama drabužiams, sandalų raiščiams ir dramblių pakinktams. Medvilnė buvo plačiai naudojama ir senovės civilizacijų Mesopotamijoje, Egipte ir sub-Indijoje. Pirmieji Viduržemio jūros prekybininkai, jonijiečiai ir finikiečiai, atvežė medvilnės medžiagas ir į Europą.

 

Labiau išsivysčiusiose šalyse medvilnės naudojimas padidėjo su pramonės revoliucija 18 a. pabaigoje. Verpimo fabrikai išsiplito didžiausiuose Europos miestuose (pvz. Mančesteryje), o uostai, pavyzdžiui, Liverpulio, tapo dideliais medvilnės laivybos centrais. Dėl naudojamo vergų darbo ir naujų medvilnės rūšių, kolonijos Amerikoje, netrukus tapusios JAV, tiekė didžiąją dalį medvilnės žaliavos. Nepaisant to, situacija dramatiškai pasikeitė po JAV pilietinio karo, o europiečiai atsisuko į kitas savo kolonijas, įskaitant Australiją ir Indiją.

 

Šiandien medvilnė daugiausia naudojama drabužių, namų tekstilės gaminių (pvz. patalynės užvalkalai), higienos reikmenų ir kitų įvairių produktų (padangų, lakų, ar net banknotų) gamybai. Šiuo metu didžioji dalis pasaulio medvilnės yra užauginama Kinijoje, Indijoje, JAV, Pakistane ir Brazilijoje. Tačiau medvilnė yra svarbus pragyvenimo šaltinis ir daugelyje mažas pajamas gaunančiose Vidurio ir Vakarų Azijos bei Afrikos šalyse – pvz. medvilnė sudaro 26,4 % Benino ir 58,7 % Burkina Faso eksporto. Vakarų ir Centrinės Afrikos šalys sudaro maždaug 15 % pasaulio medvilnės eksporto, o Malis yra didžiausias medvilnės gamintojas šiame regione. 

 

Gamybos procesas 

Drabužių pramonėje tiekimo grandinė yra labai sudėtinga. Tipiška medvilnės tiekimo grandinė susidarytų iš gamintojo (arba kooperatyvo), medvilnės valymo įmonės, prekybininko, tekstilės įmonės, siuvyklos ir mažmenininko. Skirtingi etapai grandinėje gali būti vykdomi skirtingose šalyse, nors kai kuriais atvejais, viena bendrovė ar korporacija atlieka keletą tiekimo grandinės funkcijų, ypač verpimo ir gamybos etapuose. Prekyba taip pat yra veikiama įvairių iškreipiančių rinką veiksnių, įskaitant subsidijas, kvotas, kontrabandą, išnaudojančias darbo sąlygas, valiutų manipuliacijas, prekės ženklų padirbinėjimą ir klastojimą.

 

Poveikis aplinkai, socialiniams ir ekonominiams aspektams 

Medvilnė yra dažniausiai auginama kaip monokultūra ir jai užauginti naudojama daug pesticidų. Nors medvilnės pasėliai sudaro tik 2,5% pasaulio žemės ūkio paskirties žemės, medvilnei sunaudojama 16% pasaulio insekticidų – daugiau nei bet kuriam kitam pasėliui pasaulyje. Beveik 1 kg pavojingų pesticidų tenka vienam hektarui medvilnės. Maždaug 25-77 milijonai (1-3%) žemės ūkio darbuotojų visame pasaulyje kenčia nuo stipraus apsinuodijimo pesticidais. Be to, dėl pesticidų nuotėkio teršiamos netoliese esančios ekosistemos.

 

Medvilnė gamyba daro reikšmingą įtaką ir pasaulio vandens ištekliams. Norint gauti 1 kg medvilnės tekstilės (maždaug 3-4 medvilniniai marškinėliai), reikia 11 000 litrų vandens. Palyginimui, reikia tik 290 litrų užauginti 1 kg bulvių, 3300 litrų gauti 1 kg vištų kiaušinių.

 

Jau minėta, kad medvilnė yra svarbus pragyvenimo šaltinis daugelyje šalių. Visame pasaulyje daugiau nei 500 įmonių dalyvauja pasaulinėje medvilnės ir tekstilės prekyboje, tačiau tik trylika iš jų „valdo” apie ¼ pasaulinės gamybos. Nepaisant didžiulės medvilnės paklausos, pasaulinės rinkos kainos yra nepastovios ir mažėjančios. Viena iš pagrindinių priežasčių, nurodytų įvairiuose šaltiniuose, yra industrializuotų šalių (ES, JAV, Kinija) teikiamos subsidijos. Tai sukelia didžiulius sunkumų medvilnės augintojams Pasaulinio pietuose, nes jiems sunku konkuruoti su šių šalių gamintojais, o už jų medvilnę mokama vis mažiau ir mažiau. Dažniausiai smulkių ūkininkų pajamos yra mažesnės nei sąnaudos, taip pat derlius yra santykinai mažesnis ir tai stumia juos į bedugnę. 

 

Nors medvilnė įdarbina 7% visos darbo jėgos Pasaulio pietuose, tačiau vaikų darbas yra kita dažna problema žemės ūkio sektoriuje, ir medvilnės auginimas yra ne išimtis, ypač tokiose šalyse kaip Burkina Fasas, Pakistanas ir kt. Gan dažnai vaikų darbas išnaudojamas mažuose šeimų medvilnės ūkiuose. Taigi, priverstinis darbas, priverstinis darbas už skolas ir prekyba vaikais vis dar išlieka medvilnės pramonės problemomis.

 

Sąžininga prekybos iniciatyva medvilnei 

Sąžiningos perkybos (angl. Fair trade) sistemos iniciatyva medvilnei pradėta 2004 m. Vakarų ir Centrinėje Afrikoje (Malyje, Senegale, Kamerūne ir Burkina Fase). Dabar ji išsiplėtė ir į Indiją, Kirgiziją ir Egiptą. Sąžiningos prekybos medvilnės gaminiai yra daugiausiai parduodami Europoje – Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje, o mažesniu mastu – Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje, su nuolat prisijungiančiomis naujomis rinkomis.

 

Sąžiningos prekybos standartai reikalauja, (1) kad ūkininkai burtųsi į kooperatyvus, valdomus demokratiškai ir skaidriai; (2) kad jie gautų minimalią Sąžiningos prekybos kainą, plius plėtros priemokas, naudojamas kooperatyvų socialinėms ir ekonominėms investicijoms; (3) kad jie sumažintų cheminių žemės ūkio medžiagų naudojimą; ir (4), kad nebūtų išnaudojamas vaikų darbas bei būtų laikomasi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų.

 

Kadangi dar nėra atskiro Sąžiningos prekybos standarto, skirto kitoms pažeidžiamoms grupėms tekstilės tiekimo grandinėje, pavyzdžiui, gamyklos darbuotojams drabužių siuvimo fabrike, Sąžiningos prekybos organizacijos (angl. Fairtrade International) standartai reikalauja visus medvilnės tiekimo grandinės dalyvius pateikti įrodymus, apie pastangas atitikti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas dėl darbo teisių. Be to, Sąžininga prekyba veikia atskirus gamintojus, organizacijas ir bendruomenes, taip pat vietos gamtinę aplinką. Pagrindiniai poveikiai yra susijęs su sąžiningos prekybos tikslais – poveikis socialinei lygybei, medvilnės augintojų pajamoms, pragyvenimo lygiui, gyvenimo kokybei, gamintojų kooperatyvų galimybėms.  

 

Yra pripažinta, kad dalyvavimas Sąžiningos prekybos sistemoje žymiai pagerina socialinę moterų padėtį medvilnės auginimo ūkiuose. Moterys paprastai neįtraukiamos į įprastinės medvilnės auginimo procesus dėl didelių sąnaudų ir diskriminacijos. Vienas iš Fairtrade International medvilnės sertifikavimo kriterijų – nediskriminavimo principas. Sertifikuoti ūkiai ar kooperatyvai turi įrodyti, kad yra imtasi tinkamų priemonių siekiant užtikrinti vienodą atstovavimą ir narystę moterims augintojoms. Turi būti užtikrinta, kad atlyginimas būtų išmokamas tiesiogiai moterims (ne jų vyrams). Pagerėjęs moterų atstovavimas ir dalyvavimas gamintojų organizacijose dažnai pastebimas atskirų tyrėjų, nors dar yra išlikęs susirūpinimas dėl to, kad moterys vis dar gali būti priverstos balsuoti taip kaip jų sutuoktiniai ir dalyvavimas taryboje kartais gali būti tik simbolinis. 

 

Menkas moterų dalyvavimas įprastinės medvilnės atveju sietinas ir su gausiu sintetinių pesticidų naudojimu. Moterys yra ypač susirūpinusios toksiškų insekticidų, naudojamų medvilnės laukuose, poveikiu sveikatai. Indinio nimbamedžio (lot. Azadirachta indica) pagrindu pagaminti bio-pesticidai naudojami auginant Sąžiningos prekybos medvilnę ir tai yra žmogui bei aplinkai palanki alternatyva, kurią moterys dažniau taiko savo laukuose. 

 

Vienas pagrindinių medvilnės įmonių ir prekybininkų, dalyvaujančių Sąžiningos prekybos programose, tikslų yra, neabejotinai, kokybė. Vakarų Afrika išsiskiria savo aukštais medvilnės standartais, o Sąžiningos prekybos medvilnės standartai yra iškelti aukščiausiai, pateisindami tarptautinėse rinkose sumokamą papildomą kainą už tokia medvilnę. Tuo pačiu tai žymiai padidina ir Fair trade medvilnės paklausą.

 

Tikslų aukštesnių medvilnės kainų poveikį namų ūkiams yra sunku išmatuoti. Sąžiningos prekybos mokama priemoka už medvilnę naudojama įvairiais tikslais, įskaitant sveikatos specialistus, mokyklų statybą, stipendijas ir uniformas, vandens tiekimą, kaimo elektrifikaciją, žemės ūkio infrastruktūrą ir investicijas į darnų žemės ūkį. Atskirais atvejais tyrėjai yra nustatę, kad pajamos gautos už medvilnę, naudojamos padengti pagrindines namų ūkio išlaidas, įskaitant sveikatos priežiūrą ir vaikų išsilavinimą. Vakarų ir Centrinės Afrikos atveju, namų ūkiai teigė, kad jie turi didesnes galimybes padengti šias išlaidas, kai yra taikomos Sąžiningos prekybos kainos. Sąžiningos prekybos sistemos ūkininkai visose šalyse deklaravo, kad naudoja papildomas pajamas iš medvilnės mažoms investicijoms į pajamas duodančias veiklas – žemės ūkio technikai, santaupoms ir/ar žemės įsigijimui. Tačiau šie teigiami pokyčiai retesni mažuose ūkiuose ar/ir mažo derlingumo vietovėse.

 

Nepaisant to, labai dažnai atskiri ūkininkai turi mažai žinių apie Sąžiningos prekybos principus ir (kartais) pagrindinius mechanizmus, ekologiškos medvilnės sertifikavimą. Daugiau žinių turi aukštesnio lygio vadovai, tačiau tik nedaugelis ūkininkų žino, kur ir kam parduodama medvilnė. Iš dalies tai yra dėl jų mažo įtraukimo į medvilnės valymo, tiekimo ir eksporto veiklas. Ši supratimo stoka padidina nesusipratimų skaičių ir pasitikėjimo sistema praradimą.

Poveikis aplinkai 

Ekologinis sertifikavimas tokiose šalyse kaip Malis ir Indija buvo taikomas jau anksčiau nei Sąžiningos prekybos sistema, todėl nėra lengva įvertinti poveikį kiekvienos sistemos poveikį, ypač jei gaunama ir išorinė parama gebėjimų stiprinimui. Tačiau yra gerų pavydžių, kai pavyksta suderinti Sąžiningos prekybos ir ekologinio ūkininkavo sistemas, siekiant darnaus žemės ūkio. Ypač reikšmingos Sąžiningos prekybos premijos investicijos į mažų sąnaudų reikalaujančias žemės ūkio sritis.

 

Perėjimas prie mažiau pavojingų pesticidų yra svarbus pasiekimas tiek ekologiniuose, tiek ir neekologiniuose Sąžiningos prekybos ūkiuose. Neįmanoma atskirti, ar šis poveikis yra dėl Sąžiningos prekybos ar dėl ekologiškų produktų sistemos, tačiau tikėtina, kad abi sertifikavimo sistemos prisideda prie poveikio mažinimo, taikydamos savo reikalavimus, mokymo ir finansinius mechanizmus. Ūkininkai Malyje pastebi teigiamą poveikį žmogaus sveikatai dėl toksiškų pesticidų naudojimo sumažėjimo. Tačiau perėjimas prie aplinkai palankesnių praktikų ne visada yra priimtinas. Kai kurie Vakarų ir Centrinėje Afrikoje ūkininkai priešinasi aplinkos standartams, nes mažiau toksiški pesticidai turi kitų nepageidaujamų padarinių (pvz. daugiau gyvačių laukuose). Taip pat toks ūkininkavimas reikalauja didesnių išlaidų ir, manoma, kad nėra toks efektyvus, kaip naudojant įprastinius pesticidus. Šios nuostatos vyrauja, nors net nacionalinės Afrikos medvilnės įmonės teigia, kad mažiau toksiški pesticidai tik veikia kitaip ir jų poveikis pasireiškia lėčiau, tačiau jie nėra mažiau veiksmingi. Kiti tyrimai pabrėžia, kad Sąžiningos prekybos sistemos gamintojai, auginantys ekologišką produkciją Malyje, patiria mažesnes sąnaudas, palyginti su įprastiniais Sąžiningos prekybos gamintojais, tačiau jie taip pat gauna ir žymiai mažesnes derlių.

 

Reikšmingi pokyčiai medvilnės gamyboje Centrinėje ir Vakarų Afrikoje įvyko ne vien Sąžiningos prekybos iniciatyvų dėka. Daug sėkmės galima priskirti prie pačių medvilnės augintojų pastangų, darbo ir lobistinės veiklos vietiniu ir nacionaliniu lygiu.

2002 m. rugsėjo mėn. Brazilija pirmą kartą inicijavo oficialų skundą pagal Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) ginčų procesą dėl JAV medvilnės subsidijų, teigdama, kad pastaroji mažina pasaulines kainas ir tiesiogiai kenkia medvilnės augintojams. Po metų, 2003 m. rugsėjo mėn., Malis, Burkina Fasas, Beninas ir Čadas prisijungė prie Brazilijos skundo. 2005 m. PPO Ginčų sprendimo organas nustatė, kad JAV subsidijos iš tiesų pažeidžia PPO taisykles. PPO pripažino, kad JAV vidaus subsidijos reikšmingai mažino pasaulines medvilnės kainas (maždaug keturiais procentais) ir ženkliai pakenkė visiems gamintojams.

Vakarų Afrikos medvilnės augintojai taip pat siekė sustiprinti savo pozicijas. Jie ypač norėjo dalyvauti kasmetinėse derybose su nacionalinėmis medvilnės bendrovėmis dėl kainų nustatymo, medvilnės sėklų, trąšų, pesticidų. Ūkininkų organizacijos Dramblio Kaulo Krante ir Malyje surengė boikotus ir streikus 1990 m. ir 2000 m. pradžioje protestuodami dėl jų ignoravimo nustatant medvilnės kainas (Basset, 2010).

Šie pavyzdžiai rodo, kad sertifikavimas yra ne vienintelis pokyčių veiksnys gerinant situaciją medvilnės sektoriuje ir, kad dėmesys turėtų būti skiriamas ir vietiniams ir regioniniams pokyčiams bei pačių medvilnės gamintojų iniciatyvoms. 

Basset, T. J. 2010. Slim pickings: Fairtrade cotton in West Africa. Geoforum 41:44-55

Nelson, V., Smith, S. 2011. Fairtrade cotton: assessing impact in Mali, Senegal, Cameroon and India. Synthesis Report, May 2011. Natural Resources Institute, (NRI) University of Greenwic, Institute of Development Studies, (IDS) University of Sussex. 

Gaye, M. 2007. Fair Trade Cotton in Mali. UNDP. Gorwing inclusive markets. 

Schulze, R. 2015. Australian Cotton History. Cotton Australia. Available at: cottonaustralia.com.au 

Organiccotton.org, 2015. The risks of cotton farming.

BCI, 2006. BCI scoping research on labour and social issues in global cotton cultivation.