Lietuva jau seniai siekia tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. The Organisation for Economic Co-operation and Development (OECD)) (toliau – EBPO) nare. Oficialų prašymą tapti EBPO nare Lietuva įteikė dar 2002 metais, o 2012 metais šią paraišką atnaujino. Tačiau tik šiais metais Lietuva buvo oficialiai pakviesta pradėti stojimo į EBPO procesą (2015 m. birželio 4 d. susitikimas). Šios organizacijos narėmis yra kol kas tik 34 aukšto ekonominio išsivystymo pasiekusios valstybės.

Viena iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių – Intensyvinti ir plėsti Lietuvos dalyvavimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos institucijų veikloje ir įgyvendinant šios organizacijos priemones, vykdyti aktyvią lobistinę veiklą siekiant narystės EBPO (434 priemonė).

EBPO svarstomi klausimai – makroekonominiai, aplinkosauginiai, švietimo, mokslo, technologijų, inovaciniai. Tarptautinės ekonominės organizacijos ir finansinės institucijos vertina EBPO ruošiamas tyrimais ir analizėmis pagrįstas studijas, apžvelgiančias konkrečių valstybių vykdomą politiką konkrečioje srityje. EBPO yra sukaupusi vieną išsamiausių statistikos duomenų bazių. Daugiau kaip 250 EBPO komitetų ir darbo grupių suteikia galimybę vertinti partnerių atliekamas reformas, dalintis patirtimi ir šalims narėms taikyti geriausiai pasiteisinusias pasaulines praktikas. Pažymėtina, kad ir dabar Lietuva laikosi pagrindinių EBPO standartų.

Siekiant narystės EBPO Lietuva turės atlikti namų darbus, pavyzdžiui, reikės įgyvendinti 2012 m. EBPO rekomendaciją „Vaikų apsauga e. erdvėje“ (angl. The Protection of Children Online). Vaikų privatumo elektroninėje erdvėje užtikrinimą akcentuoja ne vienas europinis dokumentas, tačiau jo vis dar stinga. Savo įnašą šioje srityje turi padaryti visi, kurie atsakingi ne tik už interneto priežiūrą, bet ir jo turinio kūrėjai bei vartotojai. Nemažą indėlį šioje srityje daro ir nevyriausybinės organizacijos, skatindamos interneto vartotojų savišvietą. Tikėtina, kad Lietuvos siekis tapti EBPO nare taps dar vienu žingsneliu link saugesnės ir draugiškesnės internetinės aplinkos vaikams.

Europos strategijoje dėl geresnio interneto vaikams pažymima, kad „Nors nei internetas, nei prietaisai jam pasiekti ir šiandien teikiamos paslaugos nebuvo kuriami specialiai vaikams, iš tyrimų matyti, kad vaikai vis daugiau jais naudojasi. Todėl vaikai sudaro specifinę grupę, kuriai reikia dėmesio – tai, kaip vaikai internete elgsis šiandien, padės apibrėžti rytojaus skaitmeninį pasaulį. Jungtinės šios srities Europos pastangos rems tarpusavyje funkciškai suderinamų ir tvarių infrastruktūrų kūrimą siekiant kad vaikai galėtų naudotis geresniu internetu, ir paskatins augimą bei inovacijas. Geriau informuojant visuomenę, ugdant vaikų skaitmeninius įgūdžius ir naudojimosi žiniasklaidos priemonėmis raštingumą, pagerės vaikų būsimos profesinės ir įsidarbinimo perspektyvos, taip pat tai padės jiems tapti užtikrintais skaitmeniniais piliečiais. Stimuliuojant interaktyvaus turinio vaikams potencialą Europos skaitmeninė bendroji rinka pagyvės. Norint sustiprinti pasitikėjimą tvariu ir atskaitingu valdysenos modeliu, kuris galėtų laiku suteikti lankstesnių ir rinkai tinkamesnių sprendimų nei bet kokios reguliavimo iniciatyvos, reikia jaunimo apsaugai ir įgalinimui skirtos tęstinės veiksmingos verslo sektoriaus savireguliacijos įdiegiant tinkamus lyginamuosius standartus ir nepriklausomas stebėsenos sistemas.“
 

Lietuva nori ir gali turėti tik aukštos kokybės (kūrybišką ir lavinamo pobūdžio) interneto turinį, skatinti teigiamą vaikų patirtį internete, užtikrinti pagal amžių tinkamas privatumo nuostatas, imtis kitų priemonių, kurios sąlygotų vaikų privatumo užtikrinimą internete. Šiame siekyje interneto kūrėjai ir vartotojai turi būti vieningi.