Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo vartotojų švietime galimybių teisinės aplinkos analizės studija (2015)

Lietuvos vartotojų instituto užsakymu advokatų profesinė bendrija „Baltic Legal Solutions Lietuva“ 2015 m. balandžio mėn. atliko teisinės aplinkos analizę, kurios tikslas – atlikti teisinio reguliavimo analizę, apimančią visų pirma vartotojų švietimo funkcijų, priskirtų valdžios ir nevyriausybinėms organizacijoms, galimo finansavimo joms atlikti reglamentavimo analizę, atskleidžiant esamas reglamentavimo problemas, trūkumus ir privalumus, ir, antra, parengti pasiūlymus, kaip tobulinant teisės aktus būtų galima sustiprinti NVO vaidmenį įgyvendinant vartotojų švietimo politiką bei pagerinti NVO ir valstybės institucijų bendradarbiavimą.

Studija, neįskaitant įžangos, tyrimo metodologijos ir išvadų, susideda iš keturių pagrindinių skyrių:

• antrajame skyriuje „Vartotojų švietimo samprata“pateikiama įvairiuose ES ir kitų subjektų vykdytuose tyrimuose, doktrinoje ir kituose šaltiniuose aptariama vartotojų švietimo samprata ir jo tikslai, remiantis OECD, vartotojų organizacijos BEUC ir kitų šaltinių duomenimis. Šio skyriaus tikslas nėra pateikti išsamią vartotojų švietimo sampratos analizę ir kritinį požiūrį į šios srities atžvilgiu formuojamą ES ir (ar) nacionalinę politiką ir (ar) padėti suformuoti vartotojų švietimo politikos tikslus. Vartotojų švietimo samprata ir jo tikslai šiame skyriuje aptariami tiek, kiek reikia įvertinti NVO vaidmens reikšmę vartotojų švietimo srityje;
• trečiajame skyriuje „Vartotojų švietimo teisinio reguliavimo analizė“ aptariamos vartotojų švietimo teisinio reglamentavimo ES ir Lietuvoje nuostatos, įtvirtintos teisės aktuose ir strateginiuose dokumentuose. Ši analizė apima tiek bendro vartotojų švietimo teisinio reguliavimo kontekstą, kuris svarbus vertinant NVO dalyvavimo vartotojų švietime galimybių teisinį reguliavimą, tiek ir identifikuoja galimas teisinio reguliavimo problemas bei trūkumus, sudarančius kliūtis vartotojų organizacijoms aktyviau dalyvauti vartotojų švietimo veikloje;
• ketvirtajame skyriuje „Vartotojų organizacijų vaidmuo vartotojų švietime“pateikiama vartotojų organizacijų vaidmens vartotojų švietimo veikloje analizė, įvertinant Lietuvos ir užsienio valstybių patirtį bei atliktų tyrimų rezultatus;
• penktajame skyriuje „Vartotojų organizacijų dalyvavimo vartotojų švietime modeliai“ sisteminiu požiūriu identifikuojami pagrindiniai vartotojų organizacijų dalyvavimo vartotojų švietime modeliai (per viešuosius pirkimus, per paramos vartotojų organizacijoms mechanizmą ir tiesiogiai teisės aktuose įtvirtinus vartotojų švietimą kaip vartotojų organizacijų vykdomą valstybės funkciją). Taip pat šiame skyriuje pateikiama vartotojų švietimo, kaip vienos iš valstybės funkcijų, analizė ir šios funkcijos santykis su Viešojo administravimo įstatymu bei kitais teisės aktais, siekiant įvertinti, kiek viešojo administravimo santykius reguliuojantis įstatymas sudaro / nesudaro kliūčių vartotojų organizacijoms vykdyti valstybės funkcijas, taip pat apžvelgiama bendroji Lietuvos politika NVO plėtros atžvilgiu, kuri ypač turi reikšmės vertinant tolesnio teisinio reguliavimo pokyčių galimybę;
• šeštajame skyriuje pateiktos bendrosios Studijos išvados.

Studija yra projekto „Nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų bendradarbiavimas kuriant bei įgyvendinant vartotojų švietimo modelį“, kurį įgyvendina Lietuvos vartotojų institutas kartu su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dalis. Projektas finansuojamas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Studijoje pateikiama informacija negali būti traktuojama kaip teisinė konsultacija.

Visos teisės saugomos. Kopijuoti visą ar dalimis, taip pat naudoti komerciniais tikslais be Lietuvos vartotojų instituto raštiško leidimo yra draudžiama.