Nevyriausybinių organizacijų nuomonės tyrimas apie vystomąjį bendradarbiavimą (2007)

Lietuvos vartotojų institutas 2007 m. liepos mėn. atliko nevyriausybinių organizacijų apklausą, vykdant apklausą buvo naudojami kiekybiniai ir kokybiniai metodai, apklausa vykdyta visoje Lietuvoje.

Daugiausia nevyriausybinių organizacijų, net 78 proc. atsakė turinčios šiek tiek informacijos, 17 proc. organizacijų teigė nieko nežinančios ir tik 6 proc. organizacijų atsakė turinčios išsamią informaciją. Paklaustos, ar Lietuva pakankamai padeda besivystančioms šalims, daugiausia organizacijų – 53 proc. atsakė, kad Lietuva padeda nei pakankamai, nei nepakankamai, tiesiog pagal turimas galimybes. 20 proc. organizacijų teigė, kad Lietuva nepakankamai padeda besivystančioms šalims, 13 proc. teigė nežinantys ar Lietuva pakankamai padeda besivystančioms šalims, 7 proc. organizacijų teigė, kad pakankamai ir tiek pat organizacijų pasirinko kitą variantą.

Paklausti, kokį vaidmenį šiuo metu NVO vaidina formuojant ir įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką Lietuvoje, daugiausia organizacijų – 33 proc. atsakė nežinantys, 28 proc. mano, kad NVO yra nei pasyvios, nei aktyvios, 17 proc. – kad pasyvios, 11 proc. – kad aktyvios, 11 proc. organizacijų pasirinko kitą atsakymo variantą, tarp pastarųjų yra manančių, kad nevyriausybinės organizacijos neatlieka deklaruojamo vaidmens, joms trūksta sąžiningumo ir iniciatyvos. Daugiausia nevyriausybinių organizacijų – 24 proc. prioritetą teikia bendram aukštesniam ekonomikos išsivystymui. 21 proc. palaikytų, jeigu parama būtų skirta skurdui ir nepritekliui įveikti, 17 proc. nevyriausybinių organizacijų palaikytų, jei teikiama parama būtų skirta žmogaus teisių demokratijos pagerinimui. 7 proc. apklaustų organizacijų mano, kad Lietuvai dar anksti teikti paramą kitoms šalims. Po 7 proc. organizacijų palaikytų, jei parama padėtų sulaikyti AIDS plitimą, padėtų pasiekti visuotinio pradinio išsilavinimo bei padėtų sumažinti vaikų mirtingumą. Po 3 proc. organizacijų palaikytų, jei parama padėtų pasiekti darnų aplinkos apsaugos ir ekonomikos vystimąsi bei sumažintų nedarbo lygį. 3 proc. organizacijų neturi nuomonės. Paklaustos, kurioms iš išvardintų žmogaus teisių organizacijos teiktų pirmenybę, daugiausia – 35 proc. atsakė, teikiančios pirmenybę vaikų teisėms, 23 proc. pirmenybę teiktų neįgaliųjų teisėms, 13 proc. – teisei dalyvauti rinkimuose ir būti išrinktam, 6 proc. organizacijų pirmenybę teiktų vartotojų bei moterų teisėms. 16 proc. organizacijų pasirinko kitą atsakymo variantą. Pasirinkusieji kitą atsakymo variantą, teigė, kad pirmenybę teiktų pilietinėms teisėm bei teisei į sveiką aplinką.