Renata Dagiliūtė, 2013 m. balandis

Žemės ūkio produkcijos vartojimas yra viena iš trijų didžiausią poveikį aplinkai darančių sričių. Globaliu mastu ypač aktualus poveikis klimato kaitai ir gėlo vandens trūkumas. Skaičiuojama, kad žemės ūkio produkcija lemia iki 12 % visų klimato kaitos dujų, o žemės ūkyje sunaudojama 70 % viso sunaudojamo gėlo vandens.

Vienas iš metodų įvertinti konkrečių produktų ar visos tiekimo grandinės poveikį aplinkai yra būvio ciklo vertinimas. Tai padeda ne tik nustatyti didžiausią poveikį aplinkai darančias būvio stadijas, bet ir informuoti vartotojus bei padaryti atitinkamus poveikį aplinkai mažinančius sprendimus.

Nors būvio ciklo analizė apima visus galimus poveikius (klimato kaita, eutrofikacija, ekotosiškumas, išteklių sąnaudos, aplinkos rūgštėjimas) (Torrellas ir kt., 2012), labai dažnai analizuojamas tik poveikis klimato kaitai (skaičiuojamas taip vadinamas anglies pėdsakas, išreikštas CO2 ekvivalentu). Tačiau pastaruoju metu vis pabrėžiamas ir gėlo vandens trūkumo aspektas, t.y. skaičiuojamas vandens pėdsakas, nusakantis vandens sąnaudas per būvio ciklą. Ypač tai aktualu regionams, kur didelis vandens trūkumas. Nors atskiras vieno ar kito poveikio identifikavimas yra nemažiau svarbus, kuo daugiau poveikių yra įvertinama, tuo tikslesnis vaizdas apie konkretų produktą yra gaunamas.

Australijos mokslininkai (Page ir kt., 2012) vertindami pomidorų poveikį aplinkai per visą jų būvio ciklą – pradinių žaliavų gamyba, pomidorų auginimas, pakavimas, transportavimas, paskirstymas, vartojimas – nustatė, kad didžiausias poveikis aplinkai padaromas ūkyje. Jie analizavo pomidorų auginimą lauke, pomidorų auginimą šiltnamyje šiltuoju metų laiku, auginimą šiltnamyje visus metus, šildant šiltnamį anglimi (t.y. pašildytas vanduo cirkuliuoja vamzdžiais šiltnamyje ir palaiko tinkamą temperatūrą) bei auginant pomidoru visus metus, nuolat taikant modernią šildymo-vėdinimo technologiją.

Kaip parodė tyrimų rezultatai pomidorų auginimas ūkyje lemia 54 – 82 % visų pomidorų būvio ciklo klimato kaitos emisijų. Didžiausia šių emisijų dalis susidaro šildant šiltnamius. Auginant pomidorus lauke, 1 kg pomidorų užauginti ir pateikti į rinką reikia 9,55 MJ energijos, tuo tarpu aukštomis technologijomis paremtoje auginimo sistemoje 1 kg pomidorų užauginti ir patiekti į rinką reikia beveik 27,5 MJ energijos (1 pav.). Vartojimo stadija papildomai prideda dar 0,386 MJ energijos sąnaudų, daugiausiai dėl pomidorų laikymo šaldytuve ir kelionių apsipirkti automobiliu.

1 pav. Energijos sąnaudos, tenkančios 1 kg pomidorų, užaugintų ir pateikiamų į prekybą esant skirtingoms auginimo sistemoms (pagal Page ir kt., 2012)

Didžiausią poveikį aplinkai klimato kaitos atžvilgiu darė pomidorai, auginami ištisus metus šiltnamyje, taikant modernią šildymo-vėdinimo sistemą (2 pav.). Auginami lauke lėmė apie 0,7 kg CO2 ekv./1 kg pomidorų, o auginami įprastai šiltnamyje – šiek tiek daugiau nei 0,4 kg CO2 ekv. klimato kaitos dujų. Vartojimo stadija papildomai prideda dar apie 0,3 kg CO2 ekv./1 kg pomidorų nepriklausomai nuo auginimo sistemos.

2 pav. Klimato kaitos dujų emisija, tenkanti 1 kg pomidorų, užaugintų ir pateikiamų į prekybą esant skirtingoms auginimo sistemoms (pagal Page ir kt., 2012)

Parengta pagal:
Page G., Ridoutt B., Bellotti B. 2012. Carbon and water footprint tradeoffs in fresh tomato production. Journal of Cleaner Production 32, 219-226
Torrellas M., Antón A., López J. C., Baeza E. J., Pérez Parra J., Muñoz P., Montero J. I. 2012. LCA of a tomato crop in a multi-tunnel greenhouse in Almeria. International Journal of Life Cycle Assessment, 17, 863-875

**