Sukčiavimai naudojantis banko paslaugomis

Lietuvos bankas svetainėje www.pinigubite.lt įspėja apie sukčiavimus naudojantis banko paslaugomis:

Mokėjimo kortelės, bankomatai

  • Pasinaudojama bankomate palikta kortele, jei ją pamiršusiam žmogui nuėjus lieka neužvertas operacijų dialogo langas.
  • Pasinaudojama rasta ar pavogta kortele, jei kartu randamas jos PIN kodas.
  • Prie bankomato angos, į kurią dedama kortelė, pritvirtinamas papildomas kortelės duomenų nuskaitymo įrenginys. Jis nukopijuoja magnetinės juostelės informaciją, o prie bankomato pritaisyta miniatiūrine kamera ar kitais būdais užregistruojamas kortelės kodas. Suklastota kortele gali pasinaudoti sukčiai.
  • Žvilgčiojant per petį, žiūrint į atspindį vitrinoje ar panašiais būdais stebima, kaip įvedamas kodas. Atitraukus dėmesį arba naudojantis „spąstais“ (įrenginiu, sulaikančiu į angą įdėtą kortelę) kortelė pasisavinama ir ja pasinaudojama.

Internetinė bankininkystė

  • Duomenų vagystė (angl. Phishing) kai į sąskaitą įsibraunama apgaule išviliojus prisijungimo prie internetinės bankininkystės slaptažodžius.
  • Nepageidaujami e. laiškai taip pat labai dažnai naudojami internetinės bankininkystės slaptažodžiams išvilioti. Naudotojas, atidaręs tokį laišką ir paspaudęs nuorodą jame, nukreipiamas į suklastotus tinklalapius, iš kurių automatiškai parsisiunčiami virusai ar šnipinėjimo programos.
  • Nusikaltėliai internetu „įsilaužia“ į kito asmens banko sąskaitą ir joje atliekama įvairias neteisėtas operacijos. Tai padaryti labai sunku, nes internetinės bankininkystės sistemoje bankai įdiegia kelių pakopų apsaugos sistemas.
  • Nusikaltėliai prisistato policijos, „Sodros“, mokesčių inspekcijos pareigūnais ar giminaičiais bei jų pažįstamais ir išvilioja e. bankininkystės prisijungimo kodus, asmens duomenis. Jais pasinaudodami ištuština apgauto asmens sąskaitas, sudaro greitųjų kreditų sutartis. Apie šias sutartis nukentėjusieji sužino vėliau, t. y. kai bendrovės pateikia pretenziją dėl įmokos. Tada jau būna sunku nustatyti asmenis, kurie padarė nusikaltimą.

Pastaba. Lietuvos bankas įspėja, kad informacijos šaltinis: www.esaugumas.lt

Sukčiavimas elektroniniais pinigais

Nors elektroniniai pinigai yra gana patogūs, be to, jais atsiskaitant užtikrinamas atsiskaitymo privatumas, greitis, sumažėja atsiskaitymo kaštai, tačiau jų naudojimas taip pat kelia nemažai rūpesčių, o didžiausias iš jų yra elektroninių pinigų padirbinėjimas, dar vadinamas dvigubu išleidimu. Skaitmeninė elektroninių pinigų kopija visiškai nesiskiria nuo originalo (kadangi nėra nei originalo, nei kopijos), todėl susidaro techninės prielaidos tuos pačius elektroninius pinigus panaudoti kelis kartus. Kad jų nebūtų galima kopijuoti kiek nori ar kitaip padirbti, elektroninių pinigų generavimui naudojami sudėtingi kriptografijos metodai, kurie užtikrina jų autentiškumą ir apibrėžtą vertę. Egzistuojančios elektroninių pinigų sistemos iš esmės užkerta kelią dvigubam pinigų leidimui.

Sukčiavimo būdai elektroninių pinigų srityje panašūs į tradicinius sukčiavimo būdus elektroninėje erdvėje. Tipiškas būdas – elektroninis laiškas, kuris siunčiamas, pavyzdžiui, „PayPal“ vardu, nors jis su „PayPal“ neturi nieko bendra. Toks laiškas atrodo labai įtikinamai – naudojamas elektroninių pinigų sistemos logotipas, spalvos ir jis atrodo tikrai kaip oficialus laiškas. Nuoroda tokiame e. laiške Jūsų nenukreipia į tikrąjį elektroninių pinigų sistemos (pvz., „PayPal“) tinklapį, Jūs atsiduriate nesaugioje svetainėje, kuri labai panaši į oficialią svetainę. Joje paprašoma prisijungti prie savo sąskaitos ir, kai tai padarote, suteikiate sukčiams informaciją apie savo prisijungimo duomenis. Tuomet sukčiai, naudodamiesi Jūsų duomenimis, gali prisijungti prie tikrosios svetainės ir pasinaudoti Jūsų turimais elektroniniais pinigais.

Jeigu tapote sukčių auka

  • Jei kilo įtarimų, kad galėjote tapti sukčiaus auka, nedelsiant apie tai informuokite elektroninių pinigų išleidėją.
  • Praradę elektroninių pinigų laikmeną arba prieigos prie elektroninių pinigų priemones, nedelsiant apie tai informuokite elektroninių pinigų išleidėją.
  • Apie bet kokius iš elektroninių pinigų išleidėjo ar sistemos darbuotoju prisistačiusio asmens gautus įtartinus ar neįprastus e. laiškus nedelsiant informuokite elektroninių pinigų išleidėją.

Patarimai, kaip apsisaugoti

  • Niekada neprisijunkite prie elektroninių pinigų sistemos („PayPal“ ar kitos) per nuorodas Jums atsiųstame e. laiške. Įveskite elektroninių pinigų sistemos interneto adresą į savo naršyklę rankiniu būdu.
  • Būkite atsargūs suteikdami savo asmeninę informaciją – vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą, slaptažodžius, sąskaitos numerį, mokėjimo kortelės numerį, socialinio draudimo pažymėjimo ar vairuotojo pažymėjimo numerį ir pan.
  • Naudokite unikalų slaptažodį. Reguliariai jį keiskite.
  • Niekam nesuteikite savo asmeninės informacijos. Jeigu elektroninių pinigų sistemai tokios informacijos reikės, ji informuos Jus elektroniniu paštu ir paprašys tokią informaciją įvesti tik saugiai prisijungus prie elektroninių pinigų sistemos sąskaitos.
  • Elektroninių pinigų kortelėse apsaugai taikomi tie patys patarimai, kaip ir mokėjimo kortelėms.