Kažkas įsilaužė į mano socialinio tinklo paskyrą. Ką daryti?

Iš pradžių pagalvokite, ar nenaudojate to paties slaptažodžio kur nors kitur. Jei įsilaužta į Jūsų socialinio tinklo paskyrą, tikėtina, kad yra žinomas ir Jūsų el. pašto adresas (-ai) ar kiti Jums svarbūs duomenys. Dažna klaida, kad keliems prisijungimams naudojamas vienas ir tas pats slaptažodis. Taigi, jei taip ir yra, tada įsilaužėlis galės įsilaužti ir į Jūsų el. pašto dėžutę. Piktavalių tikslas – surinkti kuo daugiau privačios informacijos, kurią būtų galima panaudoti nusikalstamais tikslais. Kuo skubiau įvertinkite situaciją, kur reikia, pakeiskite slaptažodžius. Kreipkitės į policiją.

Kaip sužinoti, kokias saugumo priemones naudoti įsigijus kompiuterį, išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį?

Šiais laikais visai nesvarbu, kokia priemone naudojatės. Esminės saugumo priemonės tos pačios (slaptažodžiai, priešvirusinės programos ar pan.), skiriasi tik detalės. Jei įsigyjate kompiuterį ar telefoną, pirmiausia daugiausiai informacijos, rekomendacijų Jums suteiks gamintojas, jei pateiktos informacijos nepakanka, kreipkitės į elektroninių ryšių tinklų (pvz., mobilaus ryšio operatorius) ar elektroninių ryšių paslaugų (pvz., interneto paslaugų) teikėjus. Neskubėkite įsigyti programinės įrangos nepasikonsultavę.

Nupirkau vaikui išmanųjį telefoną, taip pat turime kompiuterį. Ar galiu kaip nors kontroliuoti jo veiksmus internete?

Tikrai įmanoma šiuo atveju padėti. Rekomenduojama uždėti tam tikras apsaugas, pavyzdžiui, „parental control“ funkciją. Šią programą galima parsisiųsti ir nemokamai. Jos tinka tiek kompiuteriams, tiek ir išmaniesiems telefonams. Kokie privalumai: geresnis būdas apsaugoti savo vaikus internete, galite matyti, ar elektroninėje erdvėje prie Jūsų vaiko nepriekabiauja, blokuoti pavojingą ar netinkamą informaciją, nustatyti valandas, kuriomis vaikui galima naudotis kompiuteriu ir atvirkščiai, drausti siųstis tam tikrus žaidimus ir programas, drausti apsipirkinėti internete ir pan.

Ar būna patikimų nemokamų priešvirusinių programų telefonams?

Taip, tokių yra, tačiau su sąlyga, kad jos tikrai yra nemokamos, o ne nulaužtos (cracked / hacked) mokamos priešvirusinės programos. Nulaužta programa pati savaime gali būti kenkėjiška. Pavyzdžiui, patikimą nemokamą apsaugą siūlo 360 security, AVAST ir kt. Programą rinkitės atsakingai. Vienos jų užima didelę dalį RAM ir lėtina telefono veiklą. O dabar keletas patarimų dėl interneto grėsmių. Pradėsime nuo paprastos ugniasienės pDroid, jos pagalba blokuosite duomenų siuntimą toms programoms ir procesams, kuriems to nereikia. Paskui siunčiamės priešvirusinę programėlę iš PlayMarket ir patikriname jos veikimą atsisiunčiant testinius failus (Virus test). Sėkmės.

Gavau SMS žinutę ,,Jūsų numeris laimingas, ir Jūs laimėjote 1000 Lt vertės prizą ir mobilųjį telefoną. Skambinkite telefonu….“. Kaip įsitikinti, ar tai ne sukčiai?

Nors apie viliojančias, klaidinančias žinutes ar skambučius daug kas yra girdėjęs, tačiau žmonės vis dar patiki panašiomis apgavystėmis ir patenka į sukčių pinkles. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, „telefoniniai“ sukčiai apmulkina vidutiniškai vieną iš 60-ties pasirinktų aukų. Nebūk viena iš jų! SMS žinutė apie laimėjimą yra viena iš daugelio sukčiavimo būdų. Ypač populiarūs sukčių skambučiai apie nelaimę, ištikusią Jūsų vaikus, tėvus, brolius ir pan. Štai keletas patarimų, ką reikėtų daryti, gavus įtartiną žinutę:

• Nevykdykite jokių siuntėjo nurodymų ar sąlygų (pvz., papildyti mobiliojo telefono sąskaitą, įsigyti tam tikrų prekių ar pan.);
• Galite paskambinti į ,,prizus“ dalijančią įmonę ir pasiteirauti, ar jie vykdo kokias nors loterijas, akcijas ir pan.
• Niekada nesiųskite pinigų norėdami gauti prizą;
• Nebijokite užduoti klausimų, pvz., paprašykite skambinančiojo nurodyti Jūsų artimo žmogaus vardą, pavardę, tėvo vardą, kitus asmens duomenis;
• Patys paskambinkite savo artimajam, ir paklauskite, ar jam (jai) reikalinga pagalba; 
• Nepasiduokite skambinančiojo psichologiniam spaudimui ir nepriimkite skubotų sprendimų;
• Įspėkite apie tai savo artimuosius ir draugus (ypač – vaikus ir vyresnio amžiaus žmones);
• Jeigu Jums kyla abejonių, paskambinkite policijai 02 arba 112.

Gaunu į išmanųjį telefoną pranešimus apie nemokamą programinę įrangą. Ar galima naudotis tokiais pasiūlymais?

Išmanieji telefonai dažnokai kenčia nuo „neaiškios nemokamos“ programinės įrangos. Tiek vaikai, tiek ir suaugusieji mikliai prisisiunčia aibę tokių programėlių bei jas diegiant neskaito, kokių leidimų tos programėlės nori. Jomis naudojantis rodomos reklamos ar pranešimai, kai kurie pranešimai net labai įtikinantys, pvz., kad Jūsų telefonas tikriausiai turi virusą, reikia skubiai atnaujinti (tik, žinoma, neaišku ką?) ir tokiu būdu išviliojamas iš abonento leidimas pasiekti visą įrenginio turinį. Pasekmė – Jūsų konfidenciali informacija prarasta. Būtina pasidomėti tuo, ką ketinate parsisiųsti, neaiškių produktų niekada nenaudokite. Dar geriau, naudokite priešvirusines programas. Šie produktai nugesina daugumą vartotojų neapdairumo akimirkų.

Į elektroninio pašto dėžutę gavau el. laišką iš banko darbuotojo, kad būtina prisijungti prie internetinės bankininkystės ir „saugumo sumetimais“ kuo skubiau pasikeisti prisijungimo slaptažodį. Kaip greitai tai turiu padaryti?

Nepasitikėkite tokiais laiškais ar skambučiais. Tai gali būti nusikaltėliai, kurie apsimesdami banko ar kitais oficialiais pareigūnais prašo nurodyti jūsų slaptus kodus. Būkite budrūs – tokius laiškus siunčia tiktai sukčiai, norintys išgauti jūsų slaptą informaciją. Atminkite – bankai niekuomet nesiunčia el. laiškų, prašydami klientų pateikti savo slaptus interneto banko kodus. Apie įtartinus skambučius ar laiškus, kuriuose būtų prašoma atskleisti ar patvirtinti savo prisijungimo prie interneto banko kodus, nedelsdami informuokite banką. Nespauskite įtartiname el. laiške jame esančių nuorodų, neatidarinėkite prisegtų bylų ir neatsakinėkite į jį. Jei padarysite taip, kaip prašė sukčiai, veikiausiai Jūsų sąskaita jau bus ištuštinta. Tuomet kuo skubiau kreipkitės į policiją. Patys tyrimo neatlikinėkite, tai gali būti papildoma kliūtis vėliau policijai tinkamai išaiškinti nusikaltimą.

Kur potencialiai galiu užkrėsti savo kompiuterį virusu?

Tai galima padaryti bet kur, net ir labai dideliuose interneto tinklalapiuose. Tiesa, tikimybė užsikrėsti tokiuose tinklalapiuose mažesnė. Viruso šaltinis gali būti elektroninis paštas, socialinis tinklalapis, svetainė apie maisto gamybą ir pan. Kai kurios paieškos sistemos atseka, ar tinklalapis saugus ar ne. Patikrinti, ar konkretus šaltinis yra saugus, galima ir www.google.com, pvz.:

http://www.google.com/safebrowsing/diagnostic?site=https://vartotojai.lt/ (pabaigoje įrašomas svetainės adresas)