2016 01 25

2015 m. Jungtinės Tautos (JT) priėmė naują Darnaus vystymosi darbotvarkę. Pirmasis iš tikslų numato siekį, kad niekur neliktų visų formų skurdo. Skurdo eliminacija buvo svarstoma jau seniai ir buvo daug padaryta, siekiant padėti išgyventi neturtingiausiems pasaulio žmonėms. Parama yra renkama, pagalbos paketai yra pristatomi. Turtingesni vartotojai gali pirkti Sąžiningos prekybos prekes, siekiant paremti neturtingus ūkininkus pasaulio pietuose. Dauguma šių veiksmų yra pagrįsti nuomonės, kad skatinant ekonomikos augimą padėsime padidinti pajamas ir tokiu būdu „pakelsime” žmones iš skurdo.

Per pastaruosius 30 m. pasaulio ekonomika išaugo beveik dvigubai ir 2014 m. pasiekė 78 trilijonus JAV dolerių. Tačiau šis pajamų augimas nebuvo proporcingas. Turtingesni žmonės patyrė ir didžiausią augimą. Neseniai „Oxfam“ atlikti tyrimai atskleidžia, kad 62 turtingiausi asmenys pasaulyje turi tiek, kiek 3,5 mlrd. skurdžiausių žmonių. Atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų pastaraisiais metais tik didėja. Prieš 5 metus reikėjo 388 turtingiausiųjų, kad pasiekti tą patį balansą.

Todėl pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie ypač didelio turto ribojimą, siekiant išvengti padėties, kai didžiausia dalis materialaus turto sukoncentruota mažumos rankose. Net verslas įsijungė į šią diskusiją. „Knife“, Švedijos elektros prekių gamybos milžinas, paskelbė komiksus apie apgailėtinus gyvenimus itin turtingų žmonių, kurie kaip voverės skina riešutus ir išleidžia savo pajamas brangiems ir nereikalingiems daiktams.

Skurdas yra ne slaptas virusas visuomenėje. Daugeliu atvejų jis yra sukurtas pačių žmonių. Žinoma, yra žmonių, kurie nori gyventi skurde, kaip Diogenas (graikų filosofas) kad gyveno statinėje. Tačiau dažniausiai tai yra pasekmė aplinkybių arba sistemingas bendruomenių, kurios yra skurdžios ir negali efektyviai apginti savo interesų, alinimas.

„Oxfam” nurodo keletą tendencijų, kurios prisidėjo prie pajamų nelygybės augimo. Tai reguliavimo mažėjimas, privatizavimo augimas ir didėjantis bankų vaidmuo ekonomikoje. Bankų sistema ir finansinės naujovės pasitarnavo akumuliuojant ir slepiant finansinius išteklius. Vienas iš penkių milijardierių yra iš bankų/finansų sektoriaus. Be to, nesąžiningos prekybos susitarimai, atimantys žemę iš neturtingų žmonių, ir struktūrinės skolos gali būti įvardintos kaip skurdo priežastys. Deja, JT Darnaus vystymosi darbotvarkė nesieja minėtų priežasčių su skurdu. Todėl bus labai sunku pasiekti JT nustatytus tikslus, kovojant tik su pasekmėmis.

„Oxfam” tyrimas buvo paskelbtas prieš pasaulio politikos ir ekonomikos lyderių susitikimą Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje. Svarbu, kad mokesčių „rojus“, kaip yra ir Šveicarijoje, kai nepamokestinamos ar mažai apmokestinamos pajamos, ypač užsienio piliečių, yra tarp įrankių, kurie padeda turtingiems žmonėms tapti dar labiau turtingais ir paslėpti trilijonus dolerių nuo mokesčių institucijų savo šalyse. „Oxfam” taip pat pabrėžia, kad 9 iš 10 Forumo dalyvių laiko savo turtą „mokesčių rojuje“

Deja, dabartinė ekonomikos sistema prisideda prie tokio pajamų pasiskirstymo, kuris yra beprecedentinis pasaulio žmonijos istorijoje. Pajamų pasiskirstymas buvo labiau teisingas net Romos ir kitų istorinių imperijų laikotarpiais. Tomas Piketis, garsus prancūzų ekonomistas, kalba apie pajamų koncentracijos mechanizmą, įtrauktą į kapitalizmą, ir savo knygoje „Kapitalizmas 21-ajame amžiuje” teigia, kad pajamos iš ekonomikos augimo visteik atsiduria kapitalo turėtojų rankose.

Tyrimas, kurį atliko konsultacijų firma Motivaction international rodo, kad turtingesni žmonės linkę pasitikėti teisine sistema, vyriausybe ir tarptautinėmis bendrovėmis daugiau, nes pastarosios veikia jų interesams. Todėl yra nenuostabu, kad pasaulinis pasitikėjimas demokratija ir valstybės administracija yra mažas, nes ši sistema negali apginti paprastų žmonių interesų ir negali išlyginti pajamų netolygumo. Tačiau Motivacation international tyrimas taip pat atskleidžia skirtingas turtingiausių asmenų pasaulyje nuomones. Daugelis turtingų žmonių yra socialiai orientuoti ir noriai prisideda prie sąžiningo pajamų paskirstymo visuomenėje, žinodami, kad tai būtų naudinga visuomenei kaip visumai, įskaitant save pačius.

„Oxfam” siūlo užtikrinti, kad žmonės gautų bent minimalų pragyvenimo lygį užtikrinančias pajamas ir sumažinti pajamų skirtumą kiekvienoje bendrovėje (skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio darbo užmokesčio neturėtų viršyti 10 kartų), stiprinti moterų teises, apriboti ir kontroliuoti ekonominio elito įtaką nutarimų priėmimui, pakeisti medicininių tyrimų ir finansavimo sistemą, kad sveikatos priežiūra būtų prieinama visiems, nustatyti diferencijuotus pajamų mokesčius ir užtikrinti prieinamą ir kokybišką švietimą neturtingiems žmonėms, taip pat kovoti su mokesčių vengimu ir mokesčių “rojais” (valstybėmis, kuriose labai maži/ neskaidrūs mokesčiai). Deja, daug reikia padaryti, kad būtų įgyvendinti visi reikalingi pakeitimai.

Nors situacijai tikrai reikia radikalių permainų, jau dabar yra iniciatyvų, nukreiptų į tolygesnį išteklių paskirstymą. Sąžiningos prekybos prekės pamažu tampa pigesnėmis, o kai kuriais atvejais nebėra didelių kainos skirtumų tarp Sąžiningos prekybos ir įprastinių prekių. Taigi, ne tik turtingi žmonės gali sau leisti pirkti šiuos produktus. Pavyzdžiui, vis dažniau Fairtrade ženklu paženklintų bananų kaina yra tokia pati kaip ir įprastinių bananų. Tai galima paaiškinti mokesčių lengvatomis, kuriomis naudojasi Sąžiningos prekybos produktai Europos Sąjungoje. Ateityje Europos Sąjunga (ES) turėtų skirti ypatingą dėmesį savo importo politikai ir vykdyti griežtesnę stebėseną, siekiant užtikrinti, kad Sąžiningos prekybos principų būtų laikomasi gaminant įvežamas į ES prekes.