Internetinėje erdvėje nuolat pateikiama daugybė informacijos apie įvairiausias grėsmes žmogaus privatumui. Vienaip ar kitaip jos gali būti susijusios ir su grėsmėmis nacionaliniam saugumui.
 

Internetinėje erdvėje net ir nenoromis „paliekame“ asmeninę informaciją, pavyzdžiui, bendraujame socialiniuose tinkluose, vykdome mokėjimus, per elektroninius valdžios vartus užsakome elektronines paslaugas. Tokie „pėdsakai“ atskleidžia ne ką ne mažiau informacijos nei elektroninio pašto susirašinėjimo perėmimas ar pokalbių pasiklausymas.

2014 metais Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymėjo, kad viena iš Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų keliamų grėsmių – kibernetinis šnipinėjimas. Daugelis pamanytų, kad tai svarbu tik valstybės mastu, tačiau anaiptol.

Valstybės saugumo departamentas Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime yra atkreipęs dėmesį, kad „Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai kontaktams dovanoja ar kitaip siūlo naudotis užkrėstomis duomenų laikmenomis. Jei USB ar kitos laikmenos prijungiamos prie kompiuterio, kartu perkeliamas ir šnipinėjimo virusas. Speciali šnipinėjimo programinė įranga renka užkrėstame kompiuteryje esančius duomenis ir siunčia juos viruso valdytojui bei leidžia jam nuotoliniu būdu stebėti ir valdyti užkrėstą kompiuterį“. Be to, „organizuodamos kibernetinio šnipinėjimo operacijas Rusijos tarnybos naudoja specialias šnipinėjimo programas. Jos gali būti integruotos į elektroninių laiškų įvairaus formato priedus, kurie siunčiami pasirinktiems adresatams. Pavyzdžiui, šnipinėjimo programos įdiegiamos į PDF formato priedus prie elektroninių laiškų“.

Akylesnis pastebėtų, kad naudojami metodai yra tokie patys, kaip ir tapatybės vagišių, kai visais įmanomais būdais (nepageidaujamų elektroninių laiškų pagalba, pakišant nemokamai platinamas užkrėstas programėles ir pan.) interneto vartotojui bandoma „įbrukti“ kenkėjišką programinę įrangą ar virusą, kuri vartotojui nežinant renka jo kompiuteryje konfidencialią informaciją, kurią vėliau nusikaltėlis gali panaudoti nusikalstamais tikslais. 

Svarbiausia atminti, kad bet kokios veiklos internete gali būti saugios tiek, kiek vartotojas atsakingai įvertina galimas grėsmes ir imasi priemonių joms pašalinti ar jų išvengti.

 

 

Sparčiai plėtojantis informacinėms technologijoms vis didesnę grėsmę nacionaliniam saugumui kelia šnipinėjimas kibernetinėje erdvėje. Technologijų plėtra skatina žmonių bendravimą bei dalies gyvenimo perkėlimą į elektroninę erdvę ir atveria šnipinėjančioms tarnyboms naujas galimybes. Informacija socialiniuose tinkluose, finansinės operacijos, duomenų bankai ir registrai informacinėse sistemose šiandien pasako daugiau, nei atskleidžia telefoninių pokalbių pasiklausymas ar elektroninio susirašinėjimo perėmimas. Nuolat tobulinami kompiuteriniai virusai leidžia pasinaudoti kibernetinio saugumo užtikrinimo spragomis ir nepastebimai pavogti didelius kiekius vertingos informacijos ir iš šifruotų, ir iš nešifruotų informacinių sistemų. Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinio šnipinėjimo taikiniai yra tokie patys, kaip ir agentūrinės žvalgybos: Lietuvos valdžios institucijos, ginkluotosios pajėgos, teisėsaugos ir žvalgybos tarnybos, diplomatinės atstovybės, strateginės reikšmės kompanijos. Vykdant kibernetines operacijas išgaunama tarnybinio naudojimo ir kita jautraus pobūdžio informacija, susijusi su užsienio valstybių politika, strateginiais energetikos projektais, ginkluotosiomis pajėgomis, teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų veikla. Organizuodamos kibernetinio šnipinėjimo operacijas Rusijos tarnybos naudoja specialias šnipinėjimo programas. Jos gali būti integruotos į elektroninių laiškų įvairaus formato priedus, kurie siunčiami pasirinktiems adresatams. Pavyzdžiui, šnipinėjimo programos įdiegiamos į PDF formato priedus prie elektroninių laiškų. Taip pat naudojami virusai, kurie į kompiuterį patenka per išorines duomenų laikmenas (USB atmintines, kompaktinius diskus). Pažymėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai kontaktams dovanoja ar kitaip siūlo naudotis užkrėstomis duomenų laikmenomis. Jei USB ar kitos laikmenos prijungiamos prie kompiuterio, kartu perkeliamas ir šnipinėjimo virusas. Speciali šnipinėjimo programinė įranga renka užkrėstame kompiuteryje esančius duomenis ir siunčia juos viruso valdytojui bei leidžia jam nuotoliniu būdu stebėti ir valdyti užkrėstą kompiuterį.