Sviestas yra pieno produktas, gaminamas išsukant grietinę ir atskiriant vandenį. Jo kaip pagrindinis pakaitalas yra naudojamas margarinas, kuris atsirado XIX amžiuje ir labai greitai paplito po pasaulį. Vokietijoje margarinas pradėtas gaminti 1872 m., Austrijoje – 1873 m., Švedijoje ir Danijoje – 1884 m., JAV – 1874 m., Rusijoje – 1930 m., o Lietuvoje, didžiai mūsų nuostabai, tik 1992 m. Lietuvoje yra gaminamas dviejų pavadinimų margarinas: „Vilniaus margarinas” ir „Klaipėdos margarinas”.

Margarinas yra maistiniai riebalai, skoniu panašūs į sviestą, tačiau turi daugiau nesočiųjų riebalų. Pagrindinė margarino žaliava yra hidrintas augalinis aliejus (saulėgrąžų, sojų ir kt.). Į jį yra pridedama lydytų gyvulinių riebalų, pieno produktų ir kitų ingredientų: valgomosios druskos, cukraus bei kitų priedų.

Kiek vienas žmogus suvartoja margarino duomenų nėra, tačiau Europos statistikos departamentas pateikia duomenis, kiek vienas europietis suvartoja sviesto. Iš 1 pav. pateiktų duomenų matome, kad 2004 m. daugiausiai sviesto vienas žmogus suvartojo Prancūzijoje – apie 8 kg, Suomijoje – apie 7 kg, Vokietijoje – apie 6,5 kg ir Belgijoje – apie 5 kg. Mažiausiai sviesto suvartojo vengrai (0,75 kg/žmogui) ir graikai (0,77 kg/žmogui). Įdomu tai, kad Lietuva, pagal gyventojų suvartojamo sviesto kiekį vienam žmogui (1,28 kg/žmogui) lygiuojasi greta tokių skirtingų šalių, kaip Ispanija (1,05 kg/žmogui) ir Malta (1,06 kg/žmogui).

Pav. 1. Sviesto suvartojimas kg/žmogui, 2004 m.

Margarino ir sviesto poveikis aplinkai

Detaliai įvertindami sviesto ir margarino poveikį aplinkai remsimės K. Nilsson ir jos kolegų 2010 m. atliktu moksliniu tyrimu. Šie mokslininkai, naudodamiesi būvio ciklo analize (ang. Life cycle analysis), ištyrė margarino ir sviesto produktų poveikį aplinkai Anglijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Tai tirdami jie analizavo pirminės energijos sunaudojimą (PE), rūgštinančių medžiagų (AP), šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų (GWP), fotocheminio ozono susidarymo (POCP) ir eutrofikaciją sukeliančių (EP) teršalų kiekį, išreikštą sviesto ir margarino riebumo vienetui. Kadangi sviesto ir margarino riebumai skiriasi, todėl susidarančių teršalų kiekis ir buvo išreikštas ne jų svorio, o riebumo vienetui.

Iš pradžių, nustatant margarino poveikį aplinkai, buvo ištirtas žaliavos gavybos – aliejinių augalų užauginimo – poveikis. Nustatant sviesto poveikį aplinkai žaliavos gavybos metu, buvo įvertintos pagrindinės fermų emisijos bei pašarų paruošimo melžiamoms karvėms poveikis aplinkai. Po to buvo analizuojamas šių abiejų maisto produktų gamybos etapo poveikis aplinkai, įskaitant sviesto bei margarino produktų pakuočių gaminimo poveikį. Tačiau tyrėjai neatsižvelgė į šių produktų sandėliavimo ir transportavimo tikėtiną poveikį aplinkai.

Pirminė energija (PE)

Šio tyrimo rezultatai parodė, kad visose trijose šalyse pirminės energijos (PE) buvo sunaudota daugiau sviesto nei margarino riebumo vienetui. Didžiausias skirtumas tarp šių produktų PE sunaudojimo buvo Anglijoje, ten sviestui buvo sunaudojama 2,3 karto daugiau pirminės energijos nei margarinui (1 lentelė). Sviestui ir margarinui sunaudojamą energijos kiekį taip pat tyrė Kok R. ir jo kolegos (2006). Jie analizavo šių produktų energijos intensyvumą [1], kuo intensyvumas yra mažesnis, tuo produktas aplinkai yra palankesnis. Taigi, jų gauti rezultatai parodė, kad energijos intensyvumas sviestui buvo 15,9 MJ/eurui, o margarino 11,2 MJ/eurui. Taigi, margarino produktai pagal energijos sunaudojimą yra palankesni aplinkai nei sviesto produktai.

Šiltnamio reiškinį sukeliančios dujos (GWP)

Kaip parodyta pirmoje lentelėje, šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų buvo išmetama taip pat daugiau sviesto produktams nei margarinui, ir šis skirtumas tarp šių abiejų produktų buvo didžiausias iš visų tirtų teršalų. Anglijoje sviesto produktams GWP buvo išmetama 8 kartus daugiau, Vokietijoje – 7 kartus daugiau, o Prancūzijoje – 4 kartus daugiau nei margarinui.
Rūgštinančios medžiagos (AP)

Rūgštinančių medžiagų sviesto produktams riebumo vienetui taip pat buvo išmetama 2-5 kartus daugiau nei margarinui. Didžiausias skirtumas tarp AP margarino ir sviesto riebumo vienetui buvo Anglijoje.

Smogą formuojantys teršalai (POCP)

Vienintelių POCP buvo išmetama daugiau gaminant margarino produktus nei sviestą. Taip yra todėl, kad iš aliejinių augalų išgauti aliejų, kuris įeina į margarino sudėti, yra naudojamas heksanas [2], kuris visiškai nenaudojamas sviesto gamyboje. Labiausiai POCP išmetimas gaminant margarino produktus priklauso nuo produktų riebumo. Be to, kuo margarino produktuose yra didesnė aliejaus dalis, tuo daugiau yra naudojama heksano ir tuo daugiau į aplinką yra išmetama C2H4 (eq) teršalų. Nors ir Vokietijoje ir Prancūzijoje sviesto produktų gamybos metu išskiriamų POCP duomenys nėra pilni, tačiau tendencija vis tiek išlieka – sviesto riebumo vienetui tenkantis C2H4 (eq) kiekis (kg) yra mažesnis nei margarino riebumo vienetui (1 lentelė).

Lentelė 1. Sviesto ir margarino poveikis aplinkai riebumo vienetui.

* trūksta duomenų

Eutrofikaciją sukeliantys teršalai (EP)

Kalbant apie vandens taršą ir lyginant išmetamų teršalų PO4 ekvivalentą (g) sviesto ir margarino produktų riebumo vienetui (1 lentelė), akivaizdu, kad ir vėl, sviesto produktų gamybos metu išsiskiria daugiau eutrofikaciją sukeliančių teršalų kiekį nei margarino gamybos metu. Anglijoje šis skirtumas buvo 4 kartai, Vokietijoje – 3,6, Prancūzijoje – 2,6 karto.
Sviesto ir margarino pakuotės

Nors sviesto ir margarino pakuočių gamybos poveikis aplinkai, lyginant su žaliavos gavybos poveikiu, yra nedidelis, tačiau yra nustatyta, kad margarino pakuotės gamybos metu yra išmetama daugiau šiltnamio reiškinį sukeliančių teršalų nei sviesto pakuotės gamybos metu. Taip yra todėl, kad sviesto pakuotėms dažniausiai yra naudojamas popierius arba aliuminio folija padengtas popierius, kurio gamybai į atmosferą išmetama 10-20 % mažiau GWP (išreiškus kg CO2 ekvivalento) nei margarino pakuočių atveju.

Ką vartoti geriau: sviestą ar margariną?

Taigi, rezultatai parodė, kad sviesto produktai yra aplinkai mažiau palankūs nei margarino. Taip yra todėl, kad didžiausias poveikis aplinkai yra daromas šių produktų žaliavos gavybos metu: gaunant ir perdirbant pieną aplinka yra paveikiama labiau, nei auginant aliejinius augalus. Be to, pieno gavybos poveikis aplinkai apima ir pienininkystės fermų (galvijų auginimo) bei pašarų galvijams paruošimo poveikius aplinkai. O kadangi galvijų fermos yra didžiausias atmosferos teršėjas metano dujomis, ir metanas yra vienas iš pagrindinių šiltnamio reiškinį sukeliančių teršalų, todėl vartodami sviesto produktus labiau prisidedame prie klimato kaitos nei vartodami margariną.

Tad norint sumažinti pieno produktų paruošimo ir vartojimo sąlygojamą poveikį aplinkai geriau yra rinktis margariną nei sviestą. Renkantis produktus dar turėtume atkreipti dėmesį į tai, koks yra šių produktų riebumas: kuo produktas riebesnis, tuo ir poveikis aplinkai yra didesnis. Be to, renkantis margarino produktus reikia atkreipti dėmesį ir į tai, koks aliejus yra panaudotas margarino gamybai. Tad žinodami, kad saulėgrąžų aliejus aplinkai yra pats nepalankiausias, turėtume pasirinkti margariną, kurio sudėtyje yra rapsų ar palmių aliejaus. Čia svarbu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad ne visada aplinkai palankiausi maisto produktai yra sveikiausi mūsų organizmui.

Literatūra:
1.Kok R., Benders R.M.J., Moll H.C. 2006. Measuring the environmental load of household consumption using some methods based on input-output energy analysis: A comparison of methods and a discussion of results. Energy Policy 34, 2744-2761.
2.Nilsson K., Flysjo A., Davis J., Sim S., Unger N., Bell S. 2010. Comparative life cycle assessment of margarine and butter consumed in the UK, Germany and France. International Journal Life Cycle Assess 15, 916-926.