Tausojantis maisto vartojimas darnaus vystymosi kontekste

Genovaitė Liobikienė, 2011 m.  rugsėjis

Darnus vystymasis

Dėl sparčiai augančio žmonių skaičiaus, technologijų vystymosi bei ekonomikos spartaus augimo, atsirado ir labai daug aplinkos problemų, tokių kaip: oro ir vandens tarša, atliekų kiekio didėjimas, gamtinių išteklių išsekimas, biologinės įvairovės bei derlingų žemės plotų mažėjimas, dykviečių plėtimasis, taip pat tokių aplinkos problemų kaip ozono skylių, šiltnamio reiškinio arba, kitaip sakant, klimato kaitos atsiradimas. Tačiau dar XX a. pabaigoje mokslininkai suprato, kad sprendžiant šias aplinkos problemas ir tuo pačiu užkirsti kelią ekonomikos augimui, technologijų vystymuisi bei žmonių skaičiaus žemėje didėjimui neįmanoma, nes tai prieštarautų natūraliems žmonijos vystymosi procesams. Todėl 1992 metais Rio de Ženeire vykusiame pasaulio viršūnių susitikime ieškant sprendimo būdų, kaip suderinti ekonominį vystymąsi ir aplinkosaugos aspektus, buvo įteisinta darnaus vystymosi koncepcija, kaip pagrindinė ilgalaikė vystymosi ideologija. Darnus vystymasis buvo apibrėžtas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio aplinkai ribų. Pirmame paveikslėlyje yra pavaizduota darnaus vystymosi koncepcija ir, kaip matome, darnus vystymasis yra tada, kai visos pagrindinės trys komponentės: aplinkos interesai, socialinis bei ekonominis vystymasis persidengia, kai vystantis ekonomikai yra paisoma tiek socialinių, tiek ir aplinkos interesų. Iš kitos pusės šią koncepciją labai gerai paaiškina posakio: „po manęs nors ir tvanas“ priešingybė, kadangi pagal darnaus vystymosi idėją žmonės turi gyventi taip, kad ir kitos kartos turėtų tokią pačią galimybę gyventi bei tenkinti savo poreikius kaip ir mes, kad ir jie turėtų pakankamai išteklių bei švarią aplinką.

Pav.1. Darnaus vystymosi koncepcija

Kad nebūtų darnus vystymasis tik graži ideologija, buvo parengta ir darnaus vystymosi įgyvendinimo veiksmų programa. Remiantis šia programa, Lietuvoje buvo parengta nacionalinė darnaus vystymosi strategija, kurios pagrindinis siekis – pagal ekonominius (kaip BVP, pajamas, išlaidas), socialinius (užimtumo, skurdo, švietimo, visuomenės sveikatos) vystymosi bei išteklių naudojimo transporto, energetikos, pramonės, būsto ir žemės ūkio sektoriuose efektyvumo rodiklius – pasiekti Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį. Taip pat pagal aplinkos taršos rodiklius: oro taršos (CO2, SOx, Nox ir kietųjų dalelių) ir vandens taršos (organinių azoto ir fosforo medžiagų kiekių) neviršyti ES leistinų normų, laikytis tarptautinių susitarimų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimų (Atnaujinta Darnaus Vystymosi Strategija, 2009). Kitaip tariant, Lietuva turi pasiekti tokį gyvenimo lygį kaip Europos Sąjunga, tačiau neviršyti aplinkos taršos.

Tausus vartojimas

Įgyvendinant darnaus vystymosi strategiją, didžiausias dėmesys yra skiriamas darniai gamybai ir vartojimui. Nors istoriškai daugiausiai dėmesio buvo skiriama tik gamybai ir su ja susijusiomis aplinkos problemomis bei jų sprendimo būdams, tokiems kaip: taršos kontrolė, švaresnė gamyba ir antrinis perdirbimas. Apie gamybą ir vartojimą, kaip vienas nuo kito priklausomus rodiklius, buvo pradėta kalbėti visai neseniai, kadangi mokslininkai suprato, kad gamyba ir vartojimas yra labai susiję. Akivaizdu, kad jei nebūtų paklausos, nebūtų ir pasiūlos, ir atvirkščiai: jei nebūtų pasiūlos, nebūtų ir paklausos. Ir iš tiesų, gamybą labiausiai ir nulemia vartojimo apimtys. Augant gamybai ne visada augs vartojimas, tačiau augant vartojimo mastams, gamyba visada augs. Todėl darnaus vystymosi siekiuose buvo pabrėžiama, kad yra labai svarbu skatinti tokį vartojimą ir gamybą, kurie darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai ir galėtų užtikrinti pagrindinius žmonijos poreikius.

Tačiau kalbant apie gamybą ir vartojimą, siekiant labiau tausojančio aplinkos išteklių naudojimo bei darnaus vystymosi, taip pat yra labai svarbu įvertinti paties vartojimo vaidmenį poveikio aplinkai. Todėl tausojančiam vartojimui pastaraisiais metais buvo ir yra skiriamas išskirtinis dėmesys. Pats vartojimas yra apibrėžiamas kaip prekių bei paslaugų pasirinkimų bei veiksmų seka, kuri susideda iš prekių bei paslaugų pasirinkimo, pirkimo, naudojimo, išlaikymo, taisymo ir išmetimo.

Taupus vartojimas

Kalbant apie tausų (darnų) vartojimą, dauguma žmonių jį supranta vienareikšmiai: kaip apribotą vartojimą, kuris reiškia mažesnį vartojimą, patenkinant tik būtiniausius savo poreikius. Iš vienos pusės mažinti patį vartojimą yra labai svarbu. Kadangi dėl didėjančių pajamų, didėjančios prekių pasiūlos bei globalizacijos, vartojimas labai sparčiai auga ir jis susijęs jau ne tik su poreikiu tenkinimu. Dažniausiai pirkimas yra kaip pramoga, kuri nėra susijusi su poreikių tenkinimu. Kartais yra perkama ne todėl, kad tikrai reikia kažkokios prekės ar daikto, bet tam, kad turėtume malonumą kažką pirkdami. Ypatingai prie to prisideda organizuojamos visokios akcijos. Tikriausiai ne vienam teko nusipirkti tokį produktą, kurio atrodo kažkada reikės, bet taip niekada ir neprireikė, o motyvas nusipirkti tokį produktą buvo per pusę sumažinta kaina. Taip pat vartojimą skatina labai greitai besivystančios technologijos. Paimkime pavyzdį – mobilieji telefonai. Pirmieji atsiradę mobilieji telefonai buvo tokie, kuriais žmonės galėjo tik skambinti bei rašyti žinutes. Vėliau atsirado tokių telefonų, kurie turėjo žaidimų funkciją. Dar vėliau su jais jau buvo galima daryti menkos kokybės nuotraukas, o dabar dauguma telefonų fotografavimo kokybe  gali pakeisti skaitmenines foto kameras. Ir tai dar ne viskas – juk jie yra vis tobulinami, įdiegiant vis daugiau ir daugiau funkcijų. Todėl ir jų pardavimas vis auga. Kadangi senieji mobilieji telefonai jau yra kaip ir atgyvenę, jie sunkesni, neturi tiek funkcijų, neišvaizdžiai atrodo, todėl jie yra tiesiog išmetami ir vietoj jų yra išsigyjama nauji, tobulesni, su daugiau funkcijų telefonai. Ir taip yra ne su viena preke. O kadangi gyvename vartotojiškoje visuomenėje, kai vartojimas tampa gyvenimo būdu, todėl reiktų siekti, kad vartojimas atliktų savo pagrindinę  funkciją – patenkinti žmonių poreikius, o ne malonumą vartoti. Taigi tausiai-taupiai vartoti yra būtina, visada kažką perkant vis pagalvoti ar to daikto man tikrai reikia, ar tikrai reikia senąjį daiktą pakeisti nauju, jeigu ir pastarasis kuo puikiausiai atlieka savo funkcijas.

Palankus aplinkai vartojimas

Toliau kalbant apie tausų vartojimą norime pabrėžti, kad jis reiškia ne vien taupų vartojimą, bet ir aplinkai palankų vartojimą. Pagal apibrėžimą, tausus vartojimas suprantamas kaip paslaugų ir gaminių, susijusių su pagrindiniais poreikiais ir pagerinančių gyvenimo kokybę vartojimas, kuo mažiau naudojant gamtos išteklių bei kenksmingų medžiagų ir mažinant atliekų bei teršalų kiekį per visą produktų būvio ciklą (nuo gamybos pradžios iki produkto suvartojimo ir išmetimo), siekiant nesukelti pavojaus ateities kartoms. Ši tausaus vartojimo sąvoka nereiškia tik siekio mažinti vartojimą, priešingai didesnis vartojimas parodo, kad žmonės gali labiau ir pilniau tenkinti savo poreikius ir tai yra sveikintina, tačiau tada pagrindinis tikslas yra gaminių ekologiškumas. Tai reiškia, kad siekdami darnaus vartojimo mes turime riboti vartojimą taip, kad būtų daromas kuo mažesnis poveikis aplinkai.

Tausus maisto ir gėrimų vartojimas

Darnaus vystymosi strategijoje maisto ir gėrimų vartojimas nėra atskirai išskirtas. Todėl, kalbant apie šią vartojimo sritį, jai galioja visi tausaus vartojimo principai, kurie yra susiję ir su maisto ir gėrimų gaminimo pramonės bei žemės ūkio efektyvumu, atliekų tvarkymu. Kadangi maisto ir gėrimų vartojimas yra taršiausia namų ūkio vartojimo grupė ir išlaidos šiai grupei sudaro didžiausią dalį visų išlaidų, todėl maistą ir gėrimus vartoti tausiai yra tiesiog būtina. Net renkantis ir vartojant maistą yra labai svarbu vadovautis tausaus vartojimo principais: vartoti taip ir tiek, kad tas poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis. Todėl renkantis kokį maistą ar gėrimus vartoti, reiktų atsižvelgti kokioje šalyje jie yra pagaminti ir iš kur jie yra atvežti, ar jų pakuotės yra perdirbamos ir kaip jie pagaminti. Tad geriausia yra rinktis lietuvišką ekologišką produkciją. O tausiai vartojant maistą ir gėrimus ir jūs prisidėsite prie aplinkos išsaugojimo bei darnaus vystymosi kūrimo.