Manote, kad tapatybės vagystės aukomis gali tapti tik suaugusieji ar garbaus amžiaus senjorai? Anaiptol. Tapatybės vagystės auka gali tapti bet kas: naujagimis, paauglys, pilnametis ar senjoras. O jeigu jau visai atvirai, tai tam tikra prasme net ir mirę asmenys, tačiau visuomenė tuo mažiau susirūpinusi, nors realiai neigiamos pasekmės gali kilti mirusiojo artimiesiems. Tapatybės vagišiai nesibodi pasinaudoti ir pačių mažiausių visuomenės narių duomenimis nusikalstamais tikslais.

Reikėtų pažymėti, kad vaikų tapatybės vagystės ypač paplitusios Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten vaikui nuo gimimo suteikiamas socialinio draudimo numeris, kuris kaip vienintelis identifikatorius naudojamas asmeniui identifikuoti ir viešame, ir privačiame sektoriuose. Šio duomens panaudojimas dėl susiklosčiusios teisinės sistemos yra gerokai paprastesnis finansų sektoriuje, nei, pavyzdžiui, Lietuvoje asmens kodo naudojimas. Paprasčiausias būdas tapatybės vagišiams pasinaudoti vaiko duomenimis JAV yra sukurti taip vadinamą „sintetinę tapatybę“, t. y. prie tikro socialinio draudimo numerio pridedama netikra gimimo data. Finansų įstaiga tokią tapatybę jau priima kaip naują, nors iš tikrųjų jos nėra. 2012 metais Tapatybės vagystės pagalbos centras (angl. Identity Theft Assistance Center) savo ataskaitoje pažymėjo, kad tai labiausiai paplitęs sukčiavimo metodas su vaikų duomenimis.

Visų pirma, su vaikų asmens duomenimis paprastai prarandami ir suaugusiųjų – tėvų, giminaičių ar kitų asmenų – asmens duomenys. Vadinasi, vienu momentu gali būti prarandama kur kas didesnė asmens duomenų apimtis. Žinoma, tai priklauso nuo to, iš kokio šaltinio pastarieji „nuteka“.

Antra, vaikų tapatybės vagystės ypač masina sukčius, kadangi jos gali išaiškėti ir po daugelio metų. Tai reiškia, kad galimo nusikaltimo niekas neaptiks ilgą laiko tarpą, o vėliau išsiaiškinti kaltininkus praktiškoje beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, tėvai šešiolikos metų vaikui nutaria atidaryti kredito sąskaitą, tačiau paaiškėja, kad tokia sąskaita jau yra, o finansiniai nuostoliai nemenki. Tokia situacija įmanoma JAV, ne Lietuvoje, tačiau kas gali apsaugoti nuo tokios situacijos Lietuvos vaiką JAV?

Trečia, atstatyti finansinę reputaciją ypač sudėtinga. Teisinės procedūros, įrodinėjimai, bylos nagrinėjimas teisme, jei tai neišvengiama, užtrukti gali ne vienerius metus. Taigi asmuo teisine prasme yra suvaržytas veikti (sudaryti finansines sutartis jis galės tik tuomet, kai bus įrodyta, kad ne jis buvo prisiėmęs finansinius įsipareigojimus ir pan.).