Visuomenės nuomonės tyrimas apie maisto produktų ženklinimą (2005)

Lietuvos vartotojų institutas 2005 m. lapkričio 10-13 dieną atliko vartotojų nuomonės dėl produktų ženklinimo tyrimą. Buvo apklausta 1010 respondentų, apklausa vyko 19 Lietuvos miestų ir 56 kaimuose.

Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma vartotojų kreipia dėmesį į informaciją apie maisto produktus. Paklausti, į ką kreipia dėmesį rinkdamiesi maisto produktus, daugiausia respondentų – 77,1 proc. dėmesį kreipia į informaciją ant maisto produkto etiketės. 29,9 proc. respondentų, rinkdamiesi prekę kreipia dėmesį į draugų rekomendacijas, patarimus. Paklausti, ar gamintojai, pažeidę informacijos pateikimo reikalavimus ant maisto etikečių, turėtų būti griežčiau baudžiami, daugiausia respondentų – 86,5 proc. atsakė teigiamai. Daugiausia respondentų – 86,9 proc. mano, kad gamintojai pažeidę informacijos pateikimo reikalavimus ant maisto etikečių, turėtų būti viešinami masinėse informavimo priemonėse. Paklausti, į kokią informaciją, esančią ant produkto etiketės, respondentai kreipia dėmesį rinkdamiesi maisto produktus, daugiausia apklaustųjų – 76,1 proc. atsakė kreipiantys dėmesį į vartojimo terminą, 50,5 proc. respondentų dėmesį kreipia į produkto sudėtį, 40 proc. respondentų teigė kreipiantys dėmesį į gamintoją, 22,9 proc. – į maisto priedų, žymimų E raide kiekį, 18,5 proc. – į įvairius užrašus (pvz., „Mažai riebalų”, „Gerai virškina”, „Natūralus vitaminų ir mineralų šaltinis”, „Padeda įveikti vėžį”), mažiausiai respondentų – 9,5 proc. atsakė neskaitantys informacijos etiketėje. Paklausti, ar perka ekologiškus produktus, daugiausia respondentų – 58,8 proc. atsakė teigiamai, neigiamai atsakė 41,2 proc. respondentų. Paklausti, jeigu perka ekologiškus produktus, tai iš kur žino, kad jie ekologiški, daugiausia respondentų atsakė, kad ekologiški yra tie produktai, ant kurių yra užrašas „Ekologiškas produktas”, ir kurie būna specialiai paženklinti EKOAGROS ženklu. 61,5 proc. respondentų norėtų gauti informaciją apie patiekalų sudėtį viešojo maitinimo įmonėse. Paklausti, kokius trūkumus mato maisto produktų etiketėse, daugiausia respondentų 74,2 proc. atsakė negalintys perskaityti, nes mažas šriftas. 38,7 proc. apklaustųjų teigė, kad negali perskaityti, kadangi piešiniai užgožia tekstą, 23,6 proc. – teigė nesuprantantys ant etiketės pateiktos informacijos, mažiausiai – 19,7 proc. apklaustųjų teigė negalintys perskaityti, kadangi nėra kontrasto tarp fono ir teksto. Daugiausia apklaustųjų – 65,0 proc. nežinotų kur kreiptis dėl neteisingos maisto produkto etiketės, 64,2 proc. respondentų kreiptųsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, 28,5 proc. – į Nacionalinę vartotojų teisių apsaugos tarybą , o mažiausiai respondentų – 7,3 proc. kreiptųsi į Respublikinį mitybos centrą.