Renata Dagiliūtė, 2012 m. liepa

Atskiri maisto produktai ir gėrimai daro skirtingą poveikį aplinkai. Todėl net tokių produktų, kaip, pavyzdžiui, išlaikytas vynas, kurie yra ne tik pajamų šaltinis, bet ir kultūrinio paveldo dalis, poveikis aplinkai yra analizuojamas, vertinamas ir ieškoma būdų tą poveikį aplinkai sumažinti. Ispanų mokslininkai (Gazulla ir kt., 2010) analizuodami La Rioja regiono vyno poveikį aplinkai, nustatė vyno būvio ciklo poveikį aplinkai: klimato kaitai, aplinkos rūgštėjimui, eutrofikacijai bei vandens ir energijos sąnaudoms. Buvo analizuotos 4 pagrindinės būvio ciklo stadijos: vynuogių auginimas, vyno gamyba ir išpilstymas, paskirstymas ir pardavimas bei butelių atliekų sutvarkymas. Laikytasi nuostatos, kad stiklinis butelis sveria apie 400 g ir 60 % yra pagamintas iš perdirbto stiklo, o išpilstytas vynas pakuojamas kartoninėse dėžėse po 12 vienetų.

Priklausomai nuo pagaminto vyno paskirstymo būdo, vienas butelis ąžuolo statinėse išlaikyto vyno (0,75 litro) lemia 0,9 -1 kg CO2 ekv. klimato kaitos dujų emisiją, apie 8 – 9 MJ [žr. 1]  energijos bei 5 litrų vandens sąnaudas (1 pav.). Taip pat sąlygoja aplinkos rūgštėjimą (6,4 g SO2 ekv.) ir eutrofikaciją – neigiamus ekosistemų (ypač vandens) pokyčius dėl per didelio maistmedžiagių kiekio (31 g PO4 ekv.).


1 pav. Vyno (0,75 l) poveikis aplinkai. Pagal Gazulla ir kt., 2010

Vienam buteliui vyno pagaminti reikia 0,27 aro žemės vynuogėms užauginti, 500 kg/ha neorganinių ir 3000 kg/ha organinių trąšų. Didžiausias vyno poveikis aplinkai tenka būtent vynuogių auginimo stadijai: 33 % aplinką rūgštinančių medžiagų emisijos, 98 % eutrofikuojančių medžiagų, 50 % klimato kaitos dujų ir 86 % vandens sąnaudų. Klimato kaitos dujos šioje stadijoje daugiausiai yra sąlygojamos tręšimo ir diazoto monoksido (N2O) patekimo į aplinką; būtent dėl trąšų naudojimo vyksta ir aplinkos eutrofikacija bei rūgštėjimas. Dideles vandens sąnaudas vynuogių auginimo stadijoje lemia drėkinimas ir vynuogių paruošimas vyno gamybai.

Kita pagal poveikį aplinkai seka butelio gamyba. Stiklo gamybai sunaudojama virš 50 % visos energijos, į aplinką patenka visų 31 % klimato kaitos dujų bei 41 % aplinką rūgštinančių medžiagų, susijusių su visu vyno būvio ciklu.

Vyno transportavimui ir atliekų sutvarkymui bendrai tenka apie 30 % viso poveikio aplinkai. Vyno distribucija, priklausomai nuo transportavimo atstumo, lemia tik 7 -15 % visos klimato kaitos dujų emisijos ir apie 8 % aplinkos rūgštėjimą sukeliančių medžiagų patekimo į aplinką.

Lygindami savo tyrimų rezultatus su kitų autorių darbais, Gazulla ir kt. (2010) nustatė, kad vidutiniškai australiškas vynas daro mažesnę įtaką klimato kaitai (apie 20 % neįtraukiat eksportavimo), o alus net 30 % nei jų analizuotas La Rioja regiono vynas. Tačiau alaus pakavimo ir paskirstymo stadija dėl įprastai mažesnės pakuotės santykinai turi didesnę įtaką klimato kaitai nei vyno atveju.

[1] MJ – megadžiauliai (džiaulis (J) yra energijos matavimo vienetas; 3,6 MJ = 1 kWh)

Parengta pagal:
Gazulla C., Raugei M., Fullana-i-Palmer P. 2010. Taking a life cycle look at crianza wine production in Spain: where are the bottlenecks? International Journal of Life Cycle Assessment 15, 330 – 337