Ar sveikesnės dietos lemtų mažesnį poveikį aplinkai?

Renata Dagiliūtė, 2012 m. liepa

Maisto vartojimas lemia iki 30 % viso namų ūkio vartojimo poveikio aplinkai. Didžiausią dalį su maisto vartojimu susijusio poveikio aplinkai lemia mėsos ir pieno vartojimas. Skaičiuojama, kad maisto vartojimas pasaulyje ateityje tik augs, tiek dėl gyventojų skaičiaus didėjimo, tiek dėl suvartojamo maisto vienam gyventojui augimo. Todėl svarstomos įvairios galimos maisto vartojimo alternatyvos, galinčios sumažinti maisto vartojimo poveikį aplinkai. Viena iš tokių alternatyvų yra dietos pokyčiai.

Tukker ir kt. autoriai (2011) analizavo galimus įvairius dietos pokyčius Europos Sąjungos šalyse, kurie leistų ir sumažinti poveikį aplinkai, ir pagerintų ES gyventojų sveikatą. Parinkti dietos scenarijai rėmėsi sveikos mitybos rekomendacijomis: 1 scenarijus – sveikos mitybos rekomendacijos (Pasaulio sveikatos organizacijos ir kt. institucijų) (riebalai 35,1 %, baltymai 12,1 %, sotieji riebalai 9,8 %), 2 scenarijus – sveikos mitybos rekomendacijos plius mažas raudonos mėsos vartojimas (riebalai 33,6 %, baltymai 11,7 %, sotieji riebalai 8,9 %), 3 scenarijus – „Viduržemio jūros“ dieta plius sumažintas raudonos mėsos vartojimas (riebalai 34,5 %, baltymai 11,8 %, sotieji riebalai 8,4 %).

Tyrimai parodė, kad analizuoti galimi gan minimalūs dietų pokyčiai labai ženklios įtakos poveikio aplinkai sumažinimui nepadarys (1 pav.).


1 pav. Santykiniai poveikio aplinkai pokyčiai skirtingais maitinosi scenarijais, lyginant su vyraujančia dieta Europos Sąjungoje. Pagal Tukker ir kt. (2011)

Pirmuoju maitinimosi atveju teigiami aplinkos pokyčiai dėl sumažėjusio mėsos vartojimo bus atsverti didesniu žuvies, grūdinių kultūrų ir daržovių suvartojimu. Tik 2 ir 3 scenarijų atveju pavyktų sumažinti poveikį aplinkai maždaug 8 % (arba 2 % nuo viso namų ūkio vartojimo poveikio Europos Sąjungoje). Šis sumažėjimas būtų daugiausiai nulemtas sumažėjusio raudonos mėsos vartojimo, kurio dalį (40 %) pakeistų vištiena, grūdai ir jūros gėrybės. Kiti mitybos įpročių pokyčiai, kaip druskos ribojimas ar transriebiųjų rūgščių vartojimo sumažinimas, reikšmingos įtakos poveikiui aplinkai nedarytų.

Labiausiai sumažėtų įtaka aplinkos rūgštėjimui ir eutrofikacijai (apie 4 -7 %) dėl sumažėjusių NH3 (amoniako) emisijų iš gyvulių mėšlo. Tačiau dėl padidėjusio daržovių vartojimo ir atitinkamai išaugusio pesticidų naudojimo, gali padidėti ekotoksiškas poveikis aplinkai (1 pav.).

Reikia, atkreipti dėmesį, kad analizuotos maitinimosi alternatyvos nesiskyrė ženkliai nuo vyraujančių Europos Sąjungoje ir orientavosi į sveikesnes dietas, o ne į tas, kurios reikšmingai sumažintų poveikį aplikai. Taigi sveikesnės dietos be reikšmingo mėsos ir pieno vartojimo sumažinimo lemtų tik santykinai mažą poveikio aplinkai sumažėjimą. Tačiau teigiamai veiktų žmonių sveikatą nutukimo, diabeto, širdies ligų atžvilgiu.

Tam, kad mitybos poveikis aplinkai ženkliai sumažėtų, reikalingi radikalesni mitybos pokyčiai. Mokslininkai siūlo iš viso sumažinti suvalgomo maisto kiekį, nes daugumoje išsivysčiusių šalių suvartojamas jo kiekis ir taip yra per didelis bei veda į įvairius sveikatos sutrikimus. Kiti autoriai, kuriuos taip pat aptaria Tukker ir kt. (2011), siūlo ženkliai sumažinti mėsos vartojimą (iki 90 g per dieną, ne daugiau nei 50 g raudonos mėsos), t.y. pereiti prie labiau vegetariškos mitybos.

Vienas iš realiausių variantų išvengti poveikio aplinkai yra maisto atliekų kiekio sumažinimas. Sumažinus išmetamo maisto kiekį, kai kurių autorių teigimu, galima sumažinti iki 20 % viso su maisto vartojimo susijusio poveikio aplinkai. Kartu su sveika mityba tai leistų ne tik gan ženkliai sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bet ir teigiamai veiktų žmonių sveikatą, mažintų sveikatos apsaugos ir aplinkosauginius kaštus.

Parengta pagal:
Tukker A., Goldbohm R. A., de Koning A., Verheijden M., Kleijn R., Wolf O, Pérez-Domínguez I., Rueda-Cantuche J. M. 2011. Environmental impacts of changes to healthier diets in Europe. Ecological Economics 70, 1776-1788.