Daiktų kokybės garantijos: ką reikia žinoti?
Šiame straipsnyje aptariamos nuostatos yra skirtos tik vartotojams, t.y. fiziniams asmenimis, kurie siekia sudaryti ar sudaro sutartis su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais). Šių nuostatų turinys labai aiškiai parodo du teisėje egzistuojančius režimus. Vienas iš teisinių režimų yra skirtas verslininkų ir vartotojų santykiams kokybės garantijų srityje reglamentuoti. Kitas gi teisinis režimas yra gerokai liberalesnis, jis nustato santykius tarp verslininkų daiktų kokybės garantijų srityje, tačiau šiame straipsnyje šių santykių nenagrinėsime.
Komercinė ir teisinė kokybės garantijos
LR Civilinis kodeksas įtvirtina dvi daiktų, kuriuos perka vartotojai, garantijų rūšis, t.y. teisinę (pagal įstatymą) ir komercinę. Bet kuriuo atveju už kokybės garantiją atsako pardavėjas.
Komercinėje garantijoje turi būti nurodyta, kad ji negali varžyti vartotojų teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat paprasta, aiškia, suprantama kalba nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas (arba vardas, pavardė) ir adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą pareikšti pretenzijas dėl garantijos. Komercinė garantija yra laikoma papildoma garantija suteikiama pardavėjo šalia garantijos pagal įstatymą.
Kokybės garantija turi būti valstybine kalba.
Vartotojo reikalavimu kokybės garantija turi būti pateikiama raštu ar vartotojui prieinamoje patvariojoje laikmenoje.
Trūkumai, kurie išaiškėja per 6 mėnesius
LR Civilinio kodekso 6.338 straipsnis reglamentuoja terminus, per kuriuos vartotojas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl daiktų trūkumo.