Renata Dagiliūtė, 2012 m. liepa

Siekiant sušvelninti klimato kaitą ir ją skatinančių emisijų išmetimus, yra svarbu išsiaiškinti, kokį poveikį aplinkai daro konkretus produktas per visą savo gyvavimo ciklą nuo išteklių išgavimo iki galutinio atliekų sutvarkymo ar tolesnio panaudojimo, bei nustatyti didžiausią neigiamą poveikį darančias būvio ciklo stadijas. Kiekvieno produkto gamyba, vartojimas daro poveikį aplinkai ir jis yra neišvengiamas, tačiau identifikavus labiausiai aplinką veikiančius produkto būvio etapus, galima imtis atitinkamų priemonių ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.

Vienas iš daugiausiai naudojamų maisto produktų – duona, jos gamyba ir vartojimas – taip pat veikia aplinką. Espinoza-Orias ir kt. (2011) analizuodami Jungtinėje karalystėje gaminamos ir vartojamos duonos anglies pėdsaką (sąlygojamą klimato kaitos dujų kiekį) per visą jos būvio ciklą, nustatė, kad suvartotas pjaustytos duonos kepalas (apie 800 g) lemia 977 -1244 g klimato kaitos dujų CO2 ekvivalentu. Rupi stambiai pjaustyta duona (riekelėje apie 47 g), supakuota plastikiniame maišelyje, turėjo mažiausią anglies pėdsaką, t.y darė mažiausią įtaką klimato kaitai (1 pav.). Tuo tarpu balta vidutiniško storumo riekelėmis (apie 40 g) duona, supakuota popieriniame maišelyje darė didžiausią įtaką (1 pav.). Tamsios duonos anglies pėdsakas svyravo 1088 – 1005 g CO2 ekv. ribose.

1 pav. Duonos anglies pėdsakas (g CO2 ekv./800 g duonos kepalui).
Pagal Espinoza-Orias ir kt. (2011)

Rupi duona turi mažesnį anglies pėdsaką dėl to, kad efektyviau panaudojami grūdai (naudojami nesijoti miltai). Be to, naudojant tokią duoną stambiomis riekelėmis, reikia mažiau energijos duonos gruzdinimui, nes jų paprasčiausiai duonos kepale yra mažiau. Popierinių maišelių naudojimas duonos supakavimui padidina anglies pėdsaką apie 3 %, jeigu popierinių maišelių atliekos tvarkomos sąvartyne.

Daugiausiai klimato kaitą veikė javų (kviečių) auginimas ir duonos vartojimas (laikymas, gruzdinimas), atitinkamai 32 % ir 26 % (2 pav.). Iš viso žaliavos (grūdai ir kiti ingredientai) lėmė 45 % viso duonos anglies pėdsako, o mažiausią įtaką darė pakavimas ir prekyba, atitinkamai 4 % ir 2 %. Pagamintos duonos transportavimas reikšmingos įtakos duonos anglies pėdsakui neturėjo.

2 pav. Atskirų duonos būvio ciklo stadijų indėlis į duonos anglies pėdsaką.
Pagal Espinoza-Orias ir kt. (2011)

Duonos poveikis aplinkai, šiuo atveju klimato kaitai, gali skirtis ir priklausomai nuo to, kur yra užauginti javai (kviečiai): vietoje ar importuoti. Importuoti kviečiai dėl transportavimo sąlygoja didesnes CO2 ekvivalentu emisijas (iki 50 %), todėl ir duonos, pagamintos iš importuotų kviečių, anglies pėdsakas gali būti didesnis.

Duonos vartojimo stadijos anglies pėdsakas (klimato kaitos dujų emisija) gali būti sumažintas apie 25 %. Tam reiktų atsisakyti duonos gruzdinimo ir laikymo šaldytuve. Iki 10 % vartojimo stadijos įtakos klimato kaitai galima sumažinti sumažinus išmetamos duonos kiekį. Todėl reiktų gaminti ir rinktis duoną mažesniais kiekiais, nes tuomet didesnė tikimybė, kad ji nespės susenti ir bus visa suvartojama. Aišku, mažesnis kiekis duonos pakuotėje reiškia, kad reikės daugiau pakavimo medžiagų tam pačiam duonos kiekiui supakuoti. Nepaisant to, bus išmetama mažiau duonos ir tai atsvers pakuotės įtaką aplinkai, t.y. bendras poveikis klimato kaitai vis tiek bus mažesnis.

Parengta pagal:
Espinoza-Orias N., Stichnothe H., Azapagic A. 2011. The carbon footprint of bread. International Journal of Life Cycle Assessment 65, 351 -365