Genovaitė Liobikienė, 2011 m.  gruodis

Daugelio šalių mityboje duona yra vienas iš svarbiausių ir plačiausiai vartojamų maisto produktų. Lietuvoje labiau yra paplitusi ruginė duona, kai tuo tarpu kitose šalyse – kvietinė. Nors duomenų, kiek suvalgome duonos nėra, tačiau išlaidos duonai, miltams ir kruopoms nuo 2000 iki 2010 metų visoje Europos Sąjungoje (ES-27 šalyse) išaugo 36 %. Labiausiai išlaidos šiems maisto produktams išaugo Rumunijoje (2,4 k.) ir Estijoje (2,1 k.). Vienintelėje Lietuvoje išlaidos duonai, miltams ir kruopos nuo 2000 iki 2010 metų sumažėjo, ir net 5% (Europos statistikos departamento duomenys (Eurostat)).

Kalbant apie maisto produktų poveikį aplinkai, duonos produktai iš visų maisto produktų yra vieni iš aplinkai palankiausių. Naudojantis įeities-išeities analize (angl. input-output analysis), mokslininkai: Kok R., Benders R.M.J. ir Moll H.C. 2006 metais ištyrė maisto produktų energijos intensyvumą  Olandijoje. Jie nustatė, kad baltos duonos energijos intensyvumas buvo 10,5 MJ/eurui, kai tuo tarpu baltos rupios duonos – 11,2 MJ/eurui. Pyragų ir sausainių energijos intensyvumas buvo toks pat kaip ir rupios duonos – 11,2 MJ/eurui. Tuo tarpu palyginimui bulvių intensyvumas buvo 37 % didesnis nei duonos. Šie rezultatai parodė, kad bendrai duonos produktams, o ypač baltos duonos vienam išleistam vartojimui eurui yra sunaudojama mažiau energijos nei kitiems minėtiems produktams ir tai yra palanku aplinkai, nes kuo mažesnis energijos intensyvumas, tuo šie produktai yra palankesnis aplinkai (1 pav.).

Kiti mokslininkai: Kerkhof A.C., Nonhebel S. ir Moll H. 2009 metais, naudodamiesi ta pačia įeities-išeities analize ištyrė Olandijoje duonos produktų gamyboje susidarančių šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų (GWP; CO2 (eq)), rūgštinančių medžiagų (AP; SO2 (eq)), smogą formuojančių dujų (POCP; C2H4 (eq)) ir eutrofikaciją (pelkėjimą) sukeliančių teršalų (EP; PO4 (eq)) intensyvumą. Emisijų intensyvumas, kaip ir energijos intensyvumas, parodo kiek yra išmetama teršalų vienam vartojimui išleistam eurui. Taigi, tyrimo rezultatai parodė, kad duonos produktų GWP intensyvumas buvo 0,96 kg CO2 (eq)/eurui, kai tuo tarpu pyragams ir sausainiams paruošti vienam išleistam eurui buvo išmetama 70 g daugiau CO2 (eq) nei duonos produktams. O palyginimui bulvėms, vienam išleistam eurui buvo išmetama net 76% daugiau CO2 (eq) nei ruošiant duonos produktus. Duonos produktų AP intensyvumas buvo 6,81 g SO2 (eq)/eurui. Pyragams ir sausainiams vienam išleistam eurui SO2 (eq) buvo išmetama apie puse gramo daugiau, o bulvėms – net 2 kartus daugiau nei vienam išleistam eurui duonos produktams. Duonos produktų POCP intensyvumas buvo pats mažiausias iš visų tirtų teršalų ir tesudarė 0,38 g C2H4 (eq)/eurui ir jis buvo panašus į pyragų ir sausainių C2H4 taršos intensyvumą. Įdomu tai, kad autorių naudoto palyginimui bulvių produktų POCP intensyvumas, iš visų tirtų teršalų, buvo pats mažiausias ir, lyginant su duonos produktų, jis buvo net 11% mažesnis. Kalbant apie vandens taršą, duonos produktų ir pyragų bei sausainių eutrofikaciją sukeliančių teršalų intensyvumas buvo 13,3-14,3 g PO4 (eq)/eurui. Tuo tarpu bulvių produktų gamybos metu susidarančių EP intensyvumas buvo net 2,3 kartus didesnis nei duonos produktų ir šis skirtumas tarp bulvių ir duonos produktų buvo pats didžiausias iš visų tirtų taršos emisijų intensyvumų. Taigi, pagal Olandijoje atliktus teršalų emisijų intensyvumo tyrimus, duonos produktai, lyginant su bulvėmis bei pyragų ir sausainių produktais, yra patys palankiausi aplinkai.
 
Pav 1. Energijos ir taršos intensyvumai

Grįžtant prie duonos gaminių poveikio aplinkai analizės, plačiau aptarsime duonos gamybos ir vartojimo grandinės, kurią sudaro: žaliavos gavyba, duonos gaminimas, transportavimas ir vartojimas, daromą poveikį aplinkai.

Žaliavos gavyba

Duonos produktų paruošimas prasideda žaliavos (kviečių ir rugių) užauginimu. Todėl yra prasminga iš pradžių trumpai aptarti žaliavos gavybos žemės ūkyje daromą poveikį aplinkai. Tačiau tiksliai įvertinti kokį poveikį aplinkai daro duonos produktų žaliavos išauginimas yra labai sunku. Dėl kviečių ir rugių sėjos, tręšimo, pesticidų purškimo bei derliaus nuėmimo didėja oro tarša, kuri taip pat yra susijusi ir su šiltnamio reiškinio didėjimu. Dėl klimato kaitos, kuri yra susijusi su sausrų ir potvynių dažnėjimu, mažėja šių grūdinių augalų derlius. O derliui padidinti yra naudojamos trąšos, dėl kurių yra teršiamas vanduo ir taip skatinamas paviršinių vandenų pelkėjimo procesas. Be to, kultūras apsaugant nuo kenkėjų yra naudojami pesticidai ir jais yra teršiami paviršiniai vandens telkiniai, gruntiniai vandenys bei dirvožemis.

Duonos gamyba

Analizuodami duonos produktų daromą poveikį aplinkai aptarsime, koks poveikis aplinkai yra daromas duonos gamybos metu, kuri susideda iš šių etapų:

• Žaliavos paruošimas;
• Tešlos paruošimas;
• Brandinimas;
• Tešlos dalijimas, formavimas;
• Kepimas;
• Pjaustymas;
• Pakavimas.

Australijoje buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad paruošiant 1,6 mln. t. duonos, o tai apie 2 mln. iškeptų kepalėlių, buvo sunaudota apie 1746 MJ energijos, 12,58 tūkst. ML vandens, buvo pažeista apie 10,87 tūkst. ha. žemės plotų ir buvo išmesta apie 145 tūkst. t. CO2 (eq) (ISA, 2006).

Paruošti duonos gaminiai, norint juos ilgiau išlaikyti šviežius ir prailginti gaminio vartojimo terminą bei dėl higienos reikalavimų, yra supakuojami. Be to, ant pakuotės yra pateikiama vartotojams būtina informacija apie gaminį. Pakuotėms dažniausiai yra naudojama polietileno plėvelė. Polietileninė pakuotė yra viena iš aplinkai palankiausių, nes ją galima perdirbti. Tačiau patys duonos gamintojai rekomenduoja tokias duonos pakuotes ne perdirbti, bet deginti ir naudoti energijos gamybai. Tuo tarpu duonos produktų pakuotėms naudojamas vaškinis popierius aplinkai nėra palankus, kadangi jo negalima perdirbti (The Federation of Bakers, 2002).

Transportavimas

Analizuojant duonos produktų transportavimo poveikį aplinkai buvo nustatyta, kad transportavimas sudaro tik 10 % energijos sunaudojimo, likusią dalį – 90 % sudaro duonos gamyba (ISA, 2006).
Prie transportavimo poveikio aplinkai vertinimo yra priskiriamas žaliavos transportavimas į duonos produktų gamyklas ir duonos produktų transportavimas iš gamyklų į prekybos centrus. Deja, vartotojams pakuotėje yra nurodoma tik produkto pagaminimo vieta. Apie duonos produktų žaliavos kilmę vartotojai nėra informuojami. Visgi, poveikis aplinkai yra mažiausias tada, kai žaliavos ir duonos produktų transportavimo atstumai yra mažiausi.

Vartojimas

Jeigu norite įvertinti, kokį poveikį darote aplinkai vartodami duoną, tai galite padaryti remdamiesi Švedijoje atliktu tyrimu, kuris pagal duonos gamybos ir vartojimo būvio analizę (angl. Life cycle analysis) nustatė, kad iš viso, vienam kilogramui duonos yra išmetama 0,98 kg. CO2 (eq), 2,8 g. SO2 (eq), 1,7 g. C2H4 (eq), 0,12 kg eutrofikaciją sukeliančių teršalų ir yra sunaudojama 12 MJ energijos (DEFRA, 2006).

Nors duonos produktai yra vieni iš aplinkai palankesnių maisto produktų, tačiau vartotojai pasirinkdami kokius duonos produktus pirkti, gali dar labiau prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo. Kokia duona, juoda ar balta, yra palankesnė aplinkai tyrimų nėra padaryta. Tačiau, jei renkatės kokią duoną pirkti, tai geriausiai pirkti ekologišką duoną, kurios žaliava yra užauginta ekologiniuose ūkiuose. Geriau yra pirkti duoną, kuri yra pagaminta netoli, taip pat nepjaustyta, nes gamybos metu pjaustymui taip pat yra sunaudojama papildomai energijos. Be to, geriausia yra pirkti duoną didesnėje pakuotėje. O duonos produktų pakuotes reiktų rūšiuoti ir jas išmesti į plastikui skirtus konteinerius, kad jos būtų perdirbamos, taip sumažinant atliekų kiekio augimą. Aišku, jei yra sąlygos, tai geriausiai būtų duoną kepti namuose, ir taip dar labiau prisidėtumėte prie duonos produktų neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.

Literatūra:
1.Kerkhof A.C., Nonhebel S., Moll H. C. 2009. Relating the environmental impact of consumption to household expenditure: An input-output analysis. Ecological Economics 58, 1160-1170.
2.Kok R., Benders R.M.J., Moll H.C. 2006. Measuring the environmental load of household consumption using some methods based on input-output energy analysis: A comparison of methods and a discussion of results. Energy Policy 34, 2744-2761.
3.ISA (Centre for Integrated Sustainability analysis). 2006. Assessing the impacts of a loaf of bread. Research Report 04-07, p. 43.
4.The Federation of Bakers. 2002. Bread and the environment. Factsheet No. 16, p. 3.
5.DEFRA (Department of Environment Food and Rural Affairs). 2006. Environmental impact of food production and consumption. Final report to the Department of Environment Food and Rural Affairs, p. 199.