2004 01 20

Maistas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų vadinamas genetiškai modifikuotu maistu. Genetiškai modifikuoti organizmai – įvairios bakterijos, augalai ar gyvūnai, kurių genetinė sudėtis yra pakeičiama genų technologijos pagalba, t. y. perkėlus genus iš vieno organizmo į kitą. Genai gali būti perkeliami ne tik, pavyzdžiui, iš vieno augalo į kitą, tačiau ir iš augalo į gyvūną ir atvirkščiai.

Genetinis augalo ar gyvūno keitimas paprastai yra reikalingas norint pagerinti maisto kokybę (pavyzdžiui, braškių, melionų skonį ar išvaizdą), taupyti produkcijos gamybai patiriamus kaštus. Maisto pramonę taip pat domina bakterijos, kurios gali būti panaudotos jogurtų, sūrio, duonos gamyboje, kad pagerintų šių produktų skonį ir sudėtį. Taip pat panaudojus genų inžineriją, galima kontroliuoti vaisių ir daržovių nokimą, prailginti nuskintų ir jau parduotuvėse esančių vaisių ir daržovių ilgaamžiškumą. Genų inžinerija leidžia sumažinti alergines maisto savybės, pagerinti jame esančių vitaminų ir mineralų turinį. Pavyzdžiui, šiandien daug rašoma apie vieną ryžių rūšį, pavadintą „auksiniais ryžiais” ir turinčią ypatingai daug vitamino A ir geležies.

Mokslininkų nuomone, ne visada iš genetiškai modifikuotų organizmų gautas maistas laikytinas genetiškai modifikuotu maistu. Pavyzdžiui, iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių gautas aliejus yra toks pat kaip ir iš tradicinių sojos pupelių išspaustas aliejus.

Nuomonių įvairovė

Dažnai girdime įvairias nuomones apie genetiškai modifikuotą maistą – nuo santūrios iki kraštutinės, kai organizuojamos įvairios akcijos prieš genetiškai modifikuotą maistą. Kaip rodo visuomenės nuomonės sociologinės apklausos, vartotojai labai teigiamai žiūri į modernias biotechnologijas, tačiau, jeigu jos naudojamos maistui – nuomonė keičiasi iš esmės ir dažniausiai yra neigiama.  Vartotojai Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje labai neigiamai vertina genetiškai modifikuotą maistą, o tuo tarpu Suomijos, Nyderlandų vartotojai turi pozityvesnį požiūrį į šį maistą. Vartotojams labiausiai rūpi neištirtos genetiškai modifikuoto maisto pasekmės sveikatai ir aplinkai.

Apsispręsti turi padėti informacija

Ar pirkti ir vartoti genetiškai modifikuotą maistą vartotojui apsispręsti turi padėti informacija. Teisės aktai nustato, kad esant maisto produkto vienoje sudedamojoje dalyje daugiau, negu 0,9 proc. medžiagos, kilusios iš genetiškai modifikuoto organizmo, privalu vartotojui pateikti apie tai informaciją. Žinoma, ji gali būti pateikta tik ženklinant prekes, t. y. etiketėje ant pakuotės, o jeigu gaminys neįpakuotas – šalia jo matomoje vietoje. Etiketėje turi būti užrašas: „Genetiškai modifikuoti organizmai”, šio produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų”, „Pagaminta iš genetiškai modifikuotų … (nurodant organizmų pavadinimą)”.

Kontroliuoja genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimą

Tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimas yra griežtai kontroliuojamas. Lietuvoje yra priimtas ir galioja Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, kuris numato tokios kontrolės mechanizmą, už tai atsakingas institucijas. Genetiškai modifikuotų organizmų dauginimas, auginimas, jų panaudojimas maistui, teikimas į rinką, importas, eksportas yra kontroliuojami, išduodant specialius leidimus. Vienas iš pagrindinių vaidmenų, kontroliuojant genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimą tenka Aplinkos ministerijai.