Kava – stambus verslas ir pasaulio prekyboje išlieka vienu iš vertingiausių pagrindinių produktų. Tačiau daugeliui iš 25 milijonų pasaulio kavos augintojų kava yra daug darbo reikalaujanti kultūra, kuri neretai duoda labai mažai finansinio pelno. 

Kava taip pat nepaprastai vertinga daugelio besivystančių valstybių ekonomikoms.  Kai kuriose mažiausiai išsivysčiusiose valstybėse, kaip antai Burundyje, kavos auginimas sudaro didžiąją dalį – iki 80 proc. – iš užsienio gaunamų pajamų.

Didžioji dalis iš kavos pajamas gaunančių darbininkų gyvena besivystančiose šalyse. Jų ypač daug daugiausia kavą eksportuojančiose valstybėse: Brazilijoje, Vietname, Kolumbijoje, Indonezijoje ir Meksikoje. 

 

 

 

Kavai pasaulio rinkoje visada buvo būdingi dideli kainų svyravimai. Tai paskatino įvairių šalių vyriausybes 1962 metais sudaryti pirmąjį Tarptautinį kavos susitarimą. Tam, kad į rinką nebūtų tiekiami pernelyg dideli kavos kiekiai, buvo įvestos kvotos. Deja, derybos dėl Tarptautinio kavos susitarimo 1989 metų redakcijos sužlugo ir dėl to kavos kainos krito iki mažiau negu 80 JAV dolerio centų už svarą. Derybos dėl naujojo Tarptautinio kavos susitarimo truko iki 1994 metų, tačiau buvo nuspręsta, kad kavos kainos nebebus reguliuojamos. Tais pačiais metais dėl šalčio Brazilijoje pasėliams sukeltos grėsmės kaina už vieną kavos svarą šoktelėjo iki 2,80 JAV dolerio. 

 

• Gamintojų organizacijoms mokama nustatyta mažiausia kaina („Fairtrade“ minimalioji kaina) – 1,40 JAV dolerio už vieną svarą „Fairtrade“ sertifikuotos išplautos „Arabica“ kavos ir 1,35 JAV dolerio už neišplautą „Arabica“ kavą; rinkos kaina mokama, jeigu ji didesnė.

• „Fairtrade“ sertifikuotai ekologiškai kavai taikomas papildomas minimalus diferencinis 30 JAV dolerio centų už svarą tarifas.

• Prie pirkimo kainos pridedama 20 JAV dolerio centų už vieną svarą „Fairtrade“ priemoka, naudojama gamintojų organizacijų socialinėms ir ekonominėms investicijoms.

• Šiuo metu „Fairtrade International“ sertifikuoja tik smulkiųjų ūkininkų organizacijas. Smulkieji ūkininkai turi būti susibūrę į jiems priklausančias ir jų valdomas organizacijas.

• Sprendimai turi būti priimami demokratiškai. Visiems suteikiama vienoda teisė balsuoti.

• Aplinkosaugos standartais ribojamas agrochemikalų naudojimas ir skatinamas tvarumas.

• Gamintojų organizacijoms suteikiami kredito linijos, kuriomis jos gali naudotis iki eksporto. Pateikus prašymą, gamintojų organizacijoms turėtų būti skiriamas išankstinis iki 60 proc. pirkimo kainos finansavimas.

• Prekybos standartais siekiama skatinti sąžiningesnes derybas, išaiškinti kainų fiksavimo reikšmę ir sumažinti spekuliavimą.