Renata  Dagiliūtė, 2013 m. balandis

Be detaliau aptartų energijos sąnaudų ir įtakos klimato kaitai, pomidorų auginimas sąlygoja ir nemažas vandens sąnaudas. G. Page ir kt. (2012) apskaičiavo, kad 1 kg pomidorų užauginti ir patiekti į rinką reikia nuo 5 iki beveik 53 litrų vandens (1 pav.). Dar maždaug 0,3 litro vidutiniškai prideda vartojimo stadija, t.y., vartotojai tiek vidutiniškai sunaudoja vandens namuose, ruošiant pomidorus valgymui.

Mažiausios vandens sąnaudos tenka įprastai lauke auginamiems pomidorams – 5 litrai/1 kg pomidorų. Palyginti nedaug vandens sunaudojama auginant pomidorus moderniuose šiltnamiuose, taikant šildymo vėdinimo sistemą – 5,4 litro/1 kg pomidorų. Tačiau šios auginimo sistemos indėlis į klimato kaitą yra pats didžiausias. 

1 pav. Vandens sąnaudos, tenkančios 1 kg pomidorų, užaugintų ir pateikiamų į prekybą esant skirtingoms auginimo sistemoms (pagal Page ir kt., 2012)

Vertinant bendrai pomidorų poveikį klimato kaitai ir vandens sąnaudoms, nustatyta, kad skirtingos auginimo sistemos nevienodai veikia šiuos aspektus. Pavyzdžiui, įprastai šiltnamyje sezono metu auginami pomidorai turi mažiausią anglies pėdsaką (klimato kaitos dujos CO2 ekv.), bet vandens sąnaudos mažiausios auginant pomidorus lauke. O moderniame šiltnamyje auginami pomidorai reikalavo mažiau vandens sąnaudų, bet jų poveikis aplinkai bendrai paėmus buvo didžiausias dėl didelių klimato kaitos emisijų. Taigi įtaka klimato kaitai sudarė didžiausią dalį bendro vandens ir anglies pėdsako poveikio žmonių sveikatai, ekosistemoms ir ištekliams. Klimato kaitos dujos sąlygojo 85 – 98 % viso poveikio aplinkai nepriklausomai nuo pomidorų auginimo būdo (2 pav.).

2 pav. Klimato kaitos dujų ir vandens naudojimo indėlis į poveikį ekosistemoms, žmonių sveikatai ir ištekliams (pagal Page ir kt., 2012)

Kadangi klimato kaitos dujų poveikis yra didžiausias, būtent šių dujų emisijos mažinimas yra vienas iš prioritetų žemės ūkyje. Tam reiktų sezono metu stengtis vartoti tik lauke ar įprastai šiltnamiuose užaugintus pomidorus ir tik ne sezono metu vartoti šildomuose šiltnamiuose užaugintus pomidorus. Vartotojai taip pat gali sumažinti poveikį aplinkai vietoje keliavimo apsipirkti automobiliu pasirinkdami dviratį ar ėjimą pėsčiomis, taip pat racionaliai apsispręsdami, ar visada būtina laikyti pomidorus šaldytuve ir pan.

Jau minėjome, kad pomidorų poveikis neapsiriboja vien klimato kaita ar vandens naudojimu. Torrellas ir kt. (2012) tyrimai rodo, kad pomidorų auginimo infrastruktūra ir pagalbiniai įrengimai sąlygoja didžiąją dalį neigiamo poveikio: aplinkos rūgštėjimas (virš 75 %), eutrofikacija (beveik 50 %), energijos sąnaudų (beveik 90 %), fotocheminė oksidacija (beveik 90 %), o trąšų naudojimas labiausiai prisideda prie eutrofikacijos (51 %) bei klimato kaitos (32 %). Todėl labai svarbus tinkamas įrangos eksploatavimas, atsinaujinančios energijos bei racionalus trąšų naudojimas.

Parengta pagal:
Page G., Ridoutt B., Bellotti B. 2012. Carbon and water footprint tradeoffs in fresh tomato production. Journal of Cleaner Production 32, 219-226
Torrellas M., Antón A., López J. C., Baeza E. J., Pérez Parra J., Muñoz P., Montero J. I. 2012. LCA of a tomato crop in a multi-tunnel greenhouse in Almeria. International Journal of Life Cycle Assessment, 17, 863-875