Pusfabrikačių vartojimo poveikis aplinkai

Genovaitė Liobikienė, 2011 m.  gruodis

Prieš pradėdami analizuoti pusfabrikačių (pusgaminių) poveikį aplinkai apibrėžkime, kas yra maisto pusfabrikatis. Kadangi tikslaus šių produktų apibrėžimo nėra, todėl mes maisto pusfabrikačiais laikysime tuos produktus, kurie jau yra pagaminti ir kuriuos reikia tik išvirti ar iškepti, kad būtų galima juos valgyti. Taigi, pusfabrikačiams priskiriami šaldyti koldūnai, cepelinai, žemaičių blynai, visų rūšių lietiniai, virtiniai, varškėčiai ir pan. Tačiau mes pusfabrikačiais nelaikysime jau pagamintus ir mikrobangų krosnelėje ar orkaitėje pašildyti skirtus produktus.

Mokslininkai Wier M. ir Calverley C. (2002) teigia, kad kintant gyvenimo būdui ir žmonėms vis dažniau neturint laiko maisto ruošimui, yra pastebimas vis didesnis maisto pusfabrikačių poreikio augimas. Kiek tiksliai yra suvartojama maisto pusfabrikačių, duomenų nėra, tačiau pagal 2011 metais Lietuvoje atliktą reprezentatyvią apklausą „Gyventojų elgesio, įpročių bei nuostatų apklausa“ (Liobikienė, 2011) buvo nustatyta, kad net 38,1% respondentų niekada neperka maisto pusfabrikačių, 43,1% pusfabrikačius perka retai, 16,6% – dažnai ir 2,2% respondentų pusfabrikačius perka visada. Iš visų respondentų, pažymėjusių, kad pusfabrikačius perka dažnai arba visada, buvo vyrai bei gyvenantys partnerystėje, jaunesni, turintys aukštesnį išsilavinimą bei daugiau uždirbantys. Šios apklausos rezultatai patvirtina, kad pusfabrikačius daugiausiai yra linkę vartoti labiau užimti žmonės.

Analizuodami ar geriau vartoti pusfabrikačius, ar namuose gamintus maisto produktus, remsimės Sonesson U. ir jo kolegų 2005 metais Švedijoje atliktu tyrimu. Jo metu, naudojant būvio ciklo analizės metodą (angl. Lyfe cycle analysis), buvo tiriama trijų maisto paruošimo būdų: 1) maisto gamybos namuose, 2) pramonės gaminamų pusfabrikačių ir 3) pramonės pagamintų ir jau paruoštų valgyti maisto produktų įtaka aplinkai. Tiriamuoju objektu buvo pasirinkta mėsos kukulių, į kurių sudėtį taip pat įeina bulvės ir morkos, gamyba. Buvo apskaičiuojamas energijos suvartojimas bei klimato kaitą sukeliančių dujų (GWP), rūgštinančių medžiagų (AP), smogą formuojančių teršalų (POCP) ir eutrofikaciją sukeliančių teršalų (EP) emisijos.

Nustatant bendrą mėsos kukulių gamybos ir vartojimo poveikį aplinkai skirtingais paruošimo būdais buvo naudojama vienoda gamybos ir vartojimo schema, pateikta pirmoje lentelėje. Pagal visus tris maisto paruošimo scenarijus buvo įvertinama, kad namuose vos nusipirkus šiuos produktus, jie ir buvo iš karto suvartoti, tad maisto saugojimas namuose nebuvo įtrauktas. Taip pat buvo atsižvelgta į faktą, kad produktų gamybos ir vartojimo poveikis aplinkai priklauso nuo energijos gamybos tipo. Tyrimo autoriai apibrėžė, kad 45% energijos buvo iš hidroelektrinių, 45% atominės energijos ir likusi dalis energijos buvo gaunama deginant akmens anglį ir dujas. Analizuodami atliekų daromą poveikį aplinkai tyrėjai rėmėsi Švedijos atliekų tvarkymo praktika. Pagal šią praktiką net 60% plastikinių ir kartoninių pakuočių yra sudeginama, o likusi dalis perdirbama. Be to, net 90% kietųjų organinių atliekų kiekis yra sudeginamas ir tik 10% patenka į sąvartynus. Tad organinių atliekų susidarymo poveikis aplinkai, dėl efektyvios atliekų tvarkymo politikos Švedijoje, yra labai mažas.

1 lentelė. Trijų maisto paruošimo scenarijų schema.
 
Gamybos ir vartojimo etapai Maisto gamyba namuose Pramonėje gaminami pusfabrikačiai Pramonėje pagaminti ir jau paruošti valgyti maisto produktai
Žaliavos gavyba žemės ūkyjeŽemės ūkyje užauginta žaliavaKaip ir maisto gamybai namuoseKaip ir maisto gamybai namuose
Transportavimas į žaliavos paruošimo įmonesKelių transportasKaip ir maisto gamybai namuoseKaip ir maisto gamybai namuose
Žaliavos paruošimas įmonėseBulvės ir morkos paruošimo cechuose yra išrūšiuojamos, nuplaunamos ir sufasuojamos; kiaulės ir jaučiai yra paskerdžiami, sumalama mėsa ir paruošiamas faršas Kaip ir namų gamyboje, tik bulvės ir morkos yra iš karto pateikiamos pusfabrikačių gamybaiKaip ir namų gamyboje, tik bulvės ir morkos yra iš karto pateikiamos galutinio maisto produkto gamybai
Paruoštos žaliavos transportavimas į maisto gamyklas nėraKelių transportasKelių transportas
Maisto gaminimas gamyklose nėraParuošiami atvėsinti mėsos kukuliai, jie supakuojami; bulvių košė paruošiama miltelių pavidalu ir supakuojama į kartoninius pakeliusParuošiami mėsos kukuliai bei paruošiamos išvirtos bulvės ir morkos, ir visa tai yra bendrai supakuojama
Transportavimas į prekybos centrusParuoštos žaliavos transportuojamos kelių transportu Paruoštų maisto pusfabrikačių transportavimas kelių transportu Paruoštų maisto gaminių transportavimas kelių transportu
Produktų laikymas prekybos centruose Tik mėsa prekybos centruose yra laikoma šaldytuvuose Visi pusgaminiai yra laikomi šaldytuvuose Visi pusgaminiai yra laikomi šaldytuvuose
Transportavimas iš prekybos centrų į namusTransportavimas priklauso nuo vartotojų kelionės apsipirkti įpročių Kaip ir namų gamyboje Kaip ir namų gamyboje
Maisto produktų gaminimas namuoseMėsos kukuliai yra paruošiami ir iškepami, bulvės ir morkos išverdamosMėsos kukuliai yra iškepami ir iš bulvių miltelių, trumpai verdant, paruošiama bulvių košėMėsos kukuliai kartu su bulvėmis ir morkomis yra pašildomi mikrobangų krosnelėje
 
Žaliavos sunaudojimas

Iš pradžių, analizuodami trijų skirtingų maisto paruošimo būdų poveikį aplinkai, aptarsime žaliavų sunaudojimo efektyvumą. Kuo suvartojamos žaliavos kiekis procentais yra didesnis, tuo žaliavos vartojimas yra efektyvesnis. Antroje lentelėje yra parodyta, kad efektyviausiai žaliava naudojama pramonėje paruoštų jau valgyti produktų gamyboje, išskyrus bulves. Kalbant apie bulves, jų suvartojimo efektyvumas skirtinguose maisto paruošimo būduose skiriasi labiausiai. Namuose paruošiant bulves, jas lupant ir verdant, susidaro daugiausiai atliekų nei pramonėje. Gaminant bulvių miltelius košei, bulvės yra sunaudojamos efektyviausiai, susidarant mažiausiai organinių atliekų.

2 lentelė. Sunaudojama žaliava % maiste
 
Maisto produktai Maisto gamyba namuose Pramonėje gaminami pusfabrikačiai Pramonėje pagaminti ir jau paruošti valgyti maisto produktai 
 Kiauliena 45% 46% 47%
 Jautiena 35% 36% 37%
 Bulvės 61% 88% 78%
 Morkos 51% 51% 53%
 
Energijos sunaudojimas

Pasirodo, daugiausiai energijos yra sunaudojama pramoniniu būdu pagamintiems ir jau paruoštiems valgyti mėsos kukuliams. Tai yra todėl, kad pramoniniu būdu pagamintiems ir jau paruoštiems valgyti mėsos kukuliams daugiausiai energijos, yra sunaudojama produktų laikymui ir transportavimui. Nes yra žinoma, kad jau vien produktus transportuojant, pvz., šaldytus, yra sunaudojama net iki 11% daugiau kuro nei transportuojant nešaldytus produktus (Ziegler et al., 2003).

Tarša

Pirmame paveikslėlyje yra pavaizduota ir išmetamas į orą teršalų kiekis vienam gaminiui. Kalbant apie eutrofikaciją sukeliančių išmetamų teršalų kiekį, palyginus visus maisto paruošimo būdus, daugiausiai EP buvo išmesta namuose pagamintiems mėsos kukuliams. Tai buvo todėl, kad daugiausiai eutrofikaciją sukeliančių teršalų kiekis susidaro žemės ūkyje laukus tręšiant trąšomis. O kadangi, kaip jau ir minėjome, namų gamyboje maisto žaliavų vartojimas yra pats neefektyviausias, ir ypač bulvių, todėl vienam produktui reikia daugiau žaliavos ir atitinkamai dėl to, auga poveikis aplinkai (1 pav.).

Klimato kaitą sukeliančių dujų tarša taip pat yra didesnė namuose pagamintų mėsos kukulių nei pramonėje pagamintų pusgaminių ar pramonėje pagamintų ir jau paruoštų valgyti gaminių (1 pav.). Nors CO2 daugiau yra išmetama pramoniniu būdu gaminant šiuos maisto produktus bei juos transportuojant, tačiau namų gamybos metu viską atsveria žemės ūkyje išmetamų teršalų kiekis, kuris yra didesnis dėl mažiau efektyvios žaliavos sunaudojimo. Ypatingai tai yra susiję su namuose mažiau efektyviu mėsos žaliavos sunaudojimu. Kadangi mėsos gavybai yra išmetama daugiausiai GWP, todėl net ir minimaliai padidėjus sunaudojamos mėsos kiekiui, išmetamas CO2 kiekis ženkliai išauga.

Analizuojant tame pačiame paveikslėlyje rūgštinančių medžiagų taršos tendencijas, jos yra panašios kaip ir GWP taršos atveju: daugiausiai AP yra išmetama gaminant mėsos kukulius namuose. Taip yra kaip ir GWP atveju – dėl didesnio mėsos sunaudojimo namų gamyboje (1 pav.).

Tačiau kalbant apie smogą formuojančių teršalų išmetamus kiekius vienam produktui, daugiausiai jų jau buvo išmetama pramoniniu būdu gaminant mėsos kukulių pusfabrikačius (1 pav.). Autoriai tai aiškino plastikinių pakuočių gamyba, kadangi jos daugiausiai naudojamos pusgaminiams pakuoti.
     
Pav. 1 Energijos suvartojimas ir išmetamų teršalų kiekiai mėsos kukulius gaminant ir vartojant skirtingais būdais
 
 
Apibendrinę atlikto tyrimo rezultatus, autoriai priėjo išvados, kad vartojant namuose pagamintus mėsos kukulius yra sumažinamas energijos sunaudojimas bei smogą formuojančių teršalų kiekis. Tačiau nereikia pamiršti, kad šis tyrimas buvo atliktas Švedijoje ir, kad buvo tiriama mėsos produkto su garnyru gamyba ir vartojimas, kur pagrindiniai taršos dydžio skirtumai tarp namų ir pramoninės gamybos susidarė dėl to, kad namų gamyboje žaliavų panaudojimas yra pats neefektyviausias.

O kokia situacija Lietuvoje? Ar Lietuvoje žaliavų panaudojimas, pvz., gaminant patiekalą – cepelinus, namų gamyboje yra toks pat neefektyvus, kaip ir Švedijoje, gaminant mėsos kukulius? Deja, tyrimų šiuo klausimu nėra atlikta. Tad jeigu Lietuvoje žaliavų sunaudojimo efektyvumas būtų toks pat kaip ir pramonėje, tada tikrai rekomenduotume gaminti namuose nei pirkti pusfabrikačius ar jau pramonėje pagamintus ir jau paruoštus valgyti produktus. Gaminant namuose būtų sutaupoma daug daugiau energijos, bei sumažinama tarša.

Literatūra:
1.Wier, M., Calverley, C. 2002. Market potential for organic foods in Europe // British Food Journal. Vol. 104.
2.Sonneson U., Mattsson B., Nybrant T., Ohlsson T. 2005. Industrial processing versus home cooking: An environmental comparison between three ways to prepare a meal. Ambio Vol 34, No 4 5, p. 414-421.
3.Liobikienė G. Lietuvos gyventojų reprezentatyvi apklausa „Gyventojų elgesio, įpročių bei nuostatų apklausa“ (2011-05 )
4.Ziegler F., Nilsson P., Mattsson B., Walther Y. 2003. Life cycle assessment of frozen cod fillets including Fishery-specific Environmental impact. The International Journal of Life Cycle Assessment Vol 8, No 1, p. 39-47.
5.DEFRA (Department of Environment Food and Rural Affairs). 2006. Environmental impact of food production and consumption. Final report to the Department of Environment Food and Rural Affairs, p. 199.