Vartotojų švietimas
Vartotojų švietimas

Bendroji produktų sauga

2004 02 21

Nesaugiems gaminiams – rinkos ribojimo priemonės

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba turi teisę taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu gamintojas, platintojas teikia į rinką nesaugius gaminius, netinkamai pateikia informaciją vartotojui ar pažeidžia kitas teisės aktuose nustatytas pareigas.

Minėtos institucijos gali pritaikyti šias rinkos ribojimo priemones: nustatyti išankstines gaminio prekybos sąlygas; uždrausti tiekti į rinką nesaugų gaminį; reikalauti pašalinti nesaugų gaminį iš rinkos; uždrausti nesaugaus gaminio reklamą. Paprastai valstybės institucijų priimti sprendimai yra skelbiami Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai", interneto tinklalapiuose, kitose visuomenės informavimo priemonėse.

Daugelis minėtų rinkos ribojimo priemonių yra įgyvendinamos įpareigojant gamintojus, platintojus atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., pašalinti gaminį ar paslaugą iš rinkos, uždrausti juos reklamuoti ir kt.). Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 17 str. numato, kad kontrolės institucijos, t.y. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali pačios pašalinti nesaugų gaminį ar paslaugą iš rinkos. Tokiu atveju pašalinimo išlaidos išieškomos Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos sprendimu ne ginčo tvarka iš gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo.

Nevienodas rinkos ribojimo priemonių taikymas ES

Atliktas Europos Komisijos tyrimas atskleidė nevienodą rinkos ribojimo priemonių taikymo praktiką ES šalyse. Kai kuriose iš jų, pvz., Austrijoje, valstybė supranta gaminio pašalinimą iš rinkos gamintojo ar importuotojo pastangomis kaip taisyklę, o valstybės įsikišimą kaip išimtį, tuo tarpu kitų šalių, tokių kaip Prancūzija, Belgija ir Nyderlandai valdžia dažnai naudojasi savo įgalinimais pašalinti gaminį iš rinkos pati.

Ar aiškus sąvokos "pašalinimo iš rinkos" turinys?

Kai kurių mokslininkų nuomone, nėra visai aiškus sąvokos „pašalinimas iš rinkos" teisinis turinys. Vieni mokslininkai tvirtina, kad gaminį galima pašalinti iš rinkos tik tada, kai jis vis dar yra rinkoje (parduotuvėje, sandėlyje). Kai gaminys yra perduotas vartotojui, jis jau nebėra rinkoje, ir negali būti pašalintas. Kiti mokslininkai suteikia sąvokai „rinka" platesnę reikšmę. Anot jų, iš gamyklos iškeliavęs gaminys, gali būti pašalintas iš rinkos bet kuriuo metu. Šis požiūris apima ir gaminį, kuris jau yra perduotas vartotojui.

Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pakeitimo projektas numato „susigrąžinimo" sąvoką, kuri apima priemones, siekiančias, kad būtų susigrąžintas ir pas vartotojus esantis nesaugus gaminys. Jeigu nustatoma, kad gaminys yra nesaugus, Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, turi teisę nurodyti, kad gamintojas, platintojas susigrąžintų gaminius iš vartotojų arba šios institucijos pačios privalo imtis tokio susigrąžinimo koordinavimo veiksmų.

Be to, šios institucijos, taikydamos rinkos ribojimo priemones, turi teisę taikyti baudas už nesaugių gaminių patiekimą į rinką. Vienas iš įstatymų, kuriame reglamentuota administracinė atsakomybė už nesaugių gaminių tiekimą į rinką, yra Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas. Jis numato, kad Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, priklausomai nuo pažeidimo dydžio, turi teisę už nesaugių gaminių patiekimą į rinką skirti baudas nuo 500 Lt. iki 80 tūkst. Lt.

1998 m. atliktame Europos Komisijos tyrime yra teigiama, kad baudos yra taikomos, tačiau tai nėra pati geriausia priemonė padedanti išvengti nesaugių gaminių rinkoje.

Atgal 0

Rašyti komentarą