lt en ru

 
   

Pabėgėliai Lietuvos gyventojus laiko tolerantiškais

2009 12 21

Pabėgėliai Lietuvos gyventojus laiko tolerantiškais

Lietuvos gyventojų ir prieglobstį Lietuvoje gavusių užsieniečių nuomonės mūsų visuomenės tolerancijos pabėgėliams požiūriu labai skiriasi: 18 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad visuomenė yra tolerantiška pabėgėliams, tuo tarpu didžioji dalis pabėgėlių (79 proc.) yra įsitikinę, kad Lietuvos gyventojai jiems yra tolerantiški.

Tai atskleidė Lietuvos vartotojų instituto 2009 m. atlikti trys tyrimai: reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, kurio metu apklausti 1002 respondentai visoje Lietuvoje bei sociologinis prieglobstį Lietuvoje gavusių užsieniečių nuomonės tyrimas, kurio metu apklausti 42 prieglobstį gavę užsieniečiai, taip pat buvo atlikta pabėgėlių įvaizdžio 2008 m. spaudoje analizė.

Atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 45 proc. respondentų yra įsitikinę kad pabėgėlius reikėtų išsiųsti iš Lietuvos į kitas ES valstybes arba į šalis, iš kurių jie atvyko, o 49 proc. tyrimo dalyvių teigė, jog pabėgėlių atvykimas į Lietuvą yra daugiau problema nei palanki galimybė mūsų šaliai. Vertindami galimą pabėgėlių įtaką šalies ateičiai, Lietuvos gyventojai įžvelgė šiuos neigiamus padarinius: pabėgėlių skaičiaus augimas gali įtakoti nusikalstamumo augimą (75 proc.) ir turėti įtakos mokesčių didinimui (71 proc.), kadangi reikės daugiau pinigų jų išlaikymui.

Į klausimą, kas galėtų lemti netolerancijos pabėgėliams priežastis, pabėgėlių ir visuomenės nuomonė sutapo: daugiausia (61 proc.) Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad netolerenciją pabėgėliams lemia tai, jog juos išlaiko valstybė - tokią pat nuomonę išreiškė ir daugiausia (60 proc.) pabėgėlių.

Valstybės vaidmuo, vykdant pabėgėlių socialinę integraciją Lietuvoje, tiek pabėgėlių tiek visuomenės nuomonės akimis suprantamas skirtingai: 23 proc. visuomenės nuomonės tyrimo dalyvių pasisako už tai, kad valstybė neturėtų niekaip padėti. Visgi daugiausia pabėgėlių (86 proc.) ir visuomenės atstovų (36 proc.) pasisakė už nemokamų valstybinės kalbos kursų organizavimą, o antroje vietoje - už pagalbą įsidarbinant: tam pritaria 83 proc. pabėgėlių ir 35 proc. Lietuvos gyventojų.

Pabėgėlių nuomonės apklausa atskleidė didelį pabėgėlių atvirumą: 71 proc. pabėgėlių sutiktų pristatyti savo papročius, nacionalinius patiekalus kokiame nors renginyje, tuo tarpu tik 45 proc. Lietuvos gyventojų norėtų tokiame renginyje dalyvauti, o 43 proc. - iš viso nepageidautų.

Į klausimą, kas galėtų pakeisti gyventojų požiūrį į prieglobstį gavusius užsieniečius, kad jis taptų tolerantiškesnis, daugiausia (50 proc.) visuomenės atstovų atsakė, jog pabėgėlių prisitaikymas prie vietos papročių ir gyvensenos, o 46 proc. buvo manančių, kad objektyvios informacijos apie pabėgėlius teikimas. Mažiausiai respondentų t.y. 11 proc. yra įsitikinę, jog tiesioginis bendravimas galėtų pakeisti gyventojų požiūrį apie pabėgėlius teigiamo link.

Lietuvos vartotojų instituto atliktas reprezentatyvus sociologinis tyrimas parodė, kad pagrindinę informaciją apie pabėgėlius visuomenė gauna iš žiniasklaidos: iš televizijos (84 proc.), spaudos (45 proc.) ir radijo (34 proc.), tuo tarpu tiesiogiai su pabėgėliais bendravo tik labai maža dalis apklaustųjų (4 proc.) - tai dažniau vyrai, didžiųjų miestų gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys.

Lietuvos vartotojų instituto 2008 m. regioninės ir respublikinės spaudos pagrindu atliktas tyrimas rodo, kad daugiau formuojami neigiami įvaizdžiai apie pabėgėlius naudojant labai stiprias negatyvaus pobūdžio charakteristikas ir stereotipus: pabėgėliai vaizduojami kaip nusikalstantys, išgeriantys, valstybės išlaikytiniai, nenorintys mokytis lietuvių kalbos, neišsilavinę, Lietuva - jiems tik tarpinė stotelė išvykti į kitas ES šalis, tuo tarpu teigiami pabėgėlių įvaizdžiai spaudoje, palyginus su neigiamais, yra labai silpni, dažnai balansuojantys ties teigiamų ir neutralių riba: kad pabėgėliai gali būti naudingi Lietuvoje, patyrusioje didelę emigracijos bangą, siekia įsitvirtinti Lietuvoje, mokydamiesi valstybinės kalbos, kurdami savo verslą, jiems nesvetimas atvirumas Lietuvos kultūrai, vaišingumas.

Viena iš pagrindinių problemų, pastebima tyrimuose, yra visuomenės abejonės dėl to, ar pabėgėlis yra ekonominis migrantas, ieškantis geresnių ekonominių sąlygų, ar vis dėlto tai asmuo, kuris atvyksta į Lietuvą dėl to, kad savo šalyje yra persekiojamas dėl politinių įsitikinimų, rasės, tautybės ir pan. 42 proc. respondentų pabėgėlį painioja su ekonominiu migrantu - tai dažniau vyresnio amžiaus asmenys (46 m. ir vyresni), tyrimo dalyviai su žemesniu išsimokslinimu, mažiausias pajamas gaunantys respondentai, kaimo vietovėse gyvenantys asmenys.

Migracijos departamento duomenimis 2008 m. Lietuvoje 14 asmenų buvo suteiktas pabėgėlio statusas, o 350 prieglobsčio prašytojų - papildoma apsauga.

Kas yra pabėgėlis?

Pabėgėlis - tai užsienietis (užsienio šalies pilietis arba asmuo be pilietybės), kuris dėl patirto persekiojimo savo kilmės valstybėje arba dėl baimės patirti tokį persekiojimą negali naudotis savo kilmės šalies gynyba. Toks persekiojimas turi būti susijęs su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais.

Kas yra papildoma apsauga?

Papildoma apsauga Lietuvoje suteikiama užsieniečiui, kuris neatitinka pabėgėlio apibrėžimo, tačiau negali grįžti į savo kilmės valstybę dėl baimės, kad jis bus ten kankinamas, su juo bus nežmoniškai elgiamasi, jo pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms iškils rimtas pavojus dėl šioje valstybėje paplitusios prievartos, karinio konflikto ar kitos situacijos, iš kurios kyla sistemingi žmogaus teisių pažeidimai.

 

Tyrimai yra projekto „Pažinkime vieni kitus" dalis, kurį Lietuvos vartotojų institutas įgyvendina kartu su partneriu Lietuvos žurnalistų sąjunga. Projektą remia Lietuvos Respublika ir iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Projektas yra vykdomas įgyvendinant Europos pabėgėlių fondo Lietuvoje metinę 2008 m. programą.

Atgal 0