Straipsniai

Maisto mylios – kokį poveikį aplinkai daro transportuojamas maistas?

Ar kada susimąstėte, kokį atstumą nukeliauja vaisiai arba daržovės nuo jų auginimo vietos iki jūsų stalo? O ar pagalvojote kokį poveikį šios kelionės turi aplinkai? Pakalbėkime apie „maisto mylias\" ir kaip ši sąvoka padeda įvertinti maisto vartojimo poveikį aplinkai. >>>

1

Maisto pirkimas turguje: pliusai ir minusai

Kaip parodė TNS 2011 m. pirmąjį pusmetį atliktas tyrimas, ekologiškos produkcijos kas antras lietuvis visgi ieško turguose. Apklausus 1819 žmonių paaiškėjo, kad ekologiškų produktų turguje ieško 49,6% apklaustųjų, specializuotose parduotuvėse - 33,9%, prekybos centruose - 32,1%, internete - 2,1%, užsako iš katalogų - 1,1%. >>>

Maisto pirkimas prekybos centruose: tarp manipuliacijos ir laisvo pasirinkimo

Dažnai prekybos centruose susiduriame su tokiais pasiūlymais kaip „600 gramų sūrio gabaliukas už 500 gramų kainą\". Kadangi žmogui atrodo, jog tai „geras pasiūlymas\", jis yra linkęs nusipirkti ir suvartoti šimtu gramų daugiau sūrio negu planavo. Galima kalbėti apie vartojimo atoveiksmio efektą - žmonės padidina suvartojimą atsižvelgdami į maisto išteklių prieinamumą. >>>

Maisto atliekų tvarkymo įpročiai: sau ir aplinkai naudingo vartojimo link

Lietuvoje per metus į sąvartynus nukeliauja apie 1 mln. tonų mišrių atliekų. Antrinės žaliavos - stiklas, plastikas ir popierius - sudaro 35 proc. šio kiekio. Nors apie šių atliekų rūšiavimą daug kalbama, o infrastruktūra jau nemažai pažengusi, rezultatai rodo vis dar didelį žmonių abejingumą - išrūšiuojama atliekų dalis tėra vos 6 proc. >>>

Kiek aplinkai „atsieina“ meilė egzotiškiems vaisiams?

Egzotinių vaisių šiandien galima rasti ne tik kiekviename prekybos centre, bet ir kone visose mažose parduotuvėlėse. Tačiau ar kada susimąstėte, kokį poveikį aplinkai turi egzotinių vaisių transportavimas? >>>

1

Bioplastikas – nauja pakavimo alternatyva

Dauguma plastikų yra gaminami iš naftos ar jos produktų, kurie yra neatsinaujinantys gamtos ištekliai. Nors plastikas yra lengvas, tačiau dėl didelio tūrio susidaro dideli atliekų kiekiai, plastikiniais buteliais ir pakuotėmis užverčiami sąvartynai. Be to, plastikas nesuyra 80–400 metų ar net ilgiau! >>>

Tarp maisto pirkimo įpročių ir maisto atliekų – tiesioginis ryšys

Šiandien žiniasklaidoje galime pamatyti daug pranešimų apie aplinkos būklės blogėjimą, kurį lemia pramonės įmonių tarša bei neracionalus gamtos išteklių naudojimas. Dėl žmogaus veiklos kyla įvairių aplinkosauginių problemų: gausėja pavojingų medžiagų, darančių neigiamą poveikį visiems gyviems organizmams, šyla klimatas (daugėja audrų, potvynių), išsiderina ekosistemos. >>>

Kas slepiasi už etiketės?

Jei norite išsiaiškinti, kokį realų poveikį gamtai gali daryti vienoks ar kitoks jūsų pasirinkimas, jums būtina pasitelkti būvio ciklo įvertinimą (BCĮ) (angl. Life Cycle Assesment ) – vieną veiksmingiausių būdų, tiriant produkto įtaką aplinkai. Toks tyrimas apima produkto gyvavimo fazes nuo gamybos iki išmetimo į aplinką, atsižvelgiant į produkto gamybai sunaudojamą energiją ir medžiagas, transportavimo atstumą ir degalų sąnaudas, (ne)perdirbimą ir taršą atliekomis (atliekant šį tyrimą daroma prielaida, jog žmonės produktą išmeta į tam skirtą vietą, o ne teršia aplinką šiukšlindami). >>>

2

Revoliucija mitybos evoliucijoje

Šiandien taip paprasta pasijusti bejėgiu galybės mus slegiančių problemų akivaizdoje: pasaulinis atšilimas, globalinė krizė... Daugybė įvairiausių veiksnių veržiasi į mūsų gyvenimus ir mes jaučiamės per silpni ką nors pakeisti. Tačiau bent vienoje sferoje mes vis dar esame visagaliai – mes vis dar patys sprendžiame, ką valgysime! Mes vis dar turime teisę spręsti, ką dėsime į skrandį, o ko – atsisakysime. >>>

Tautos išminties skanskonis – išlikimo sąlyga

Valgymas lietuvių tradicijoje visada buvo išskirtinis ritualinis veiksmas. Mūsų protėviai valgė skaniai, saikingai ir svarbiausia - išmintingai. Žinojimas ką, su kuo, kiek, kaip ir kada valgyti padėjo mūsų protėviams išgyventi per nepriteklius, karus, nederliaus ar klestėjimo laikotarpius. Šiuo žinojimu kažkada išsiskyrėme iš kitų tautų, išsaugojome sveiką genetinį kodą, dėl kurio kaip tauta išlikome iki šių dienų. Tačiau šiandien šį žinojimą jau beveik baigiame prarasti. >>>

1
1| 2| 3| 4| 5| 6| Paskutinis puslapis