Vartotojų informuotumo apie sukčiavimą atsiskaitant elektroninėmis mokėjimo priemonėmis didinimas
Vartotojų informuotumo apie sukčiavimą atsiskaitant elektroninėmis mokėjimo priemonėmis didinimas

Atsiskaitymo mokėjimo kortele procesas

Atsiskaitant kortele (tiek parduotuvėje, tiek ir internete) be paties pirkėjo paprastai dalyvauja dar keletas dalyvių:

Mokėjimo kortelių schemos (Visa, MasterCard, American Express, ir kt.), kurios aptarnauja vieno ar kelių prekių ženklų korteles. Tam, kad įvyktų sandoriai mokėjimo kortelėmis, visi atsiskaitymo kortele dalyviai turi laikytis bendrų taisyklių, todėl schemos operatoriai: (a) nustato standartus, kurie taikomi elektroniniams kortelių skaitytuvams (EKS) ir bankomatams; (b) nustato atsiskaitymo dalyvių atsakomybės taisykles; (c) užtikrina techninę atsiskaitymo infrastruktūrą. Mokėjimo kortelių schemų operatoriai patys neleidžia mokėjimo kortelių, neteikia kreditų ir pan. Mokėjimo kortelių schemų operatoriai veikia kaip jungtis tarp kortelę išleidusio banko ir banko aptarnaujančio pardavėjo sąskaitą.

Kortelės išleidėjas - finansų institucija (dažniausiai bankas), kuri išleidžia korteles jų turėtojams, tvarko kortelės turėtojo banko sąskaitą, ir gali suteikti kreditą. Kortelės išleidėjas autorizuoja (patvirtina) mokėjimo nurodymus atliekamus kortelėmis ir užtikrina, kad kortelę aptarnavęs bankas gaus lėšas, jeigu mokėjimo sandoris atliktas pagal taisykles.

Kortelę aptarnaujantis bankas - finansų institucija (dažniausiai bankas), kuri teikia mokėjimo kortelių aptarnavimo paslaugą pardavėjui, paslaugų teikėjui ir pan.

Schema, vaizduojanti ryšius tarp atsiskaitymo mokėjimo kortele dalyvių:

 
Kortelių išleidimo ir aptarnavimo kainas nustato korteles išduodantys bankai. Visa, MasterCard ar kiti atsiskaitymo schemų operatoriai nustato mokesčius, kuriuos vienas kitam moka schemos dalyviai ( angl. interchange fees).

Mokėjimo kortelių sandoriai susideda iš trijų svarbiausių etapų (nors jų yra ir daugiau):

Inicijavimo. Mokėjimas inicijuojamas: (a) parduotuvėje - pateikus mokėjimo kortelę ir taip suformulavus konkretų mokėjimo nurodymą, arba (b) internete - pasirinkus atsiskaitymą mokėjimo kortele, kaip mokėjimo būdą ir nurodžius mokėjimo kortelės duomenis pardavėjo internetinėje svetainėje.

Autentifikavimo (tapatybės nustatymo ir patikrinimo). Inicijavus sandorį, būtina atlikti kortelės ir jos turėtojo tapatybės nustatymą ir patikrinimą. Mokėjimo kortelių sandoriai gali būti inicijuojami terminale (bankomate arba EKS ), arba nuotoliniu būdu - kai prekės užsakomos internetu, elektroniniu paštu, telefonu:
   - Mokėjimo nurodymo patvirtinimui nenuotoliniu būdu (pvz., perkant parduotuvėje) atsiskaitantis asmuo turi įvesti tapatybės nustatymo kodą (PIN kodą, angl., Personal identification number), o jeigu pirkinys brangus, kortelės turėtojas gali būti paprašytas pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Prekybos/paslaugų vietose, kur elektroniniai kortelių skaitytuvai nepritaikyti informacijos skaitymui iš lusto, klientas gali būti paprašytas vietoj PIN kodo pasirašyti ant kvito. Lietuvoje naudojami tik EMV [1] standartą atitinkantys kortelių skaitytuvai, todėl atsiskaitant kortele už prekes ir paslaugas tereikia patvirtinti operaciją PIN kodu.

Nuotoliniuose sandoriuose (pvz., perkant internetu) kortelės turėtojo autentifikacija paprastai atliekama patikrinus šią informaciją: kortelės turėtojo vardą, pavardę, kortelės galiojimo datą, numerį ir apsaugos kodą - CVC2 (suteikiamas MasterCard schemos kortelėms) ar CVV2 (suteikiamas Visa schemos kortelėms), kuris yra nurodytas kortelės parašo juostelėje (paskutiniai trys skaitmenys).

Autorizavimo. Autorizavimo [2] procesas paprastai apima kortelės informacijos sutikrinimą su pavogtų, prarastų, neteisėtai panaudotų ar padirbtų kortelių sąrašais, taip pat kredito limito ir sąskaitos likučio patikrinimą. Pardavėjo EKS perduoda kortelės ir kitą mokėjimo informaciją aptarnaujančiam bankui, o šis, priklausomi nuo kortelės, informaciją persiunčia atitinkamos schemos operatoriui, kuris informaciją persiunčia kortelę išdavusiam bankui (bankui išleidėjui). Būtent kortelę išdavęs bankas atlieka minėtą kortelės sąskaitos likučio patikrinimą, rezervuoja atitinkamą sumą kortelės turėtojo sąskaitoje ir atsiunčia atsakymą į autorizacijos prašymą aptarnaujančiam bankui (t.y., jį patvirtina ar nepatvirtina, jei, pvz., trūksta lėšų mokėtojo sąskaitoje). Kortelę aptarnaujantis bankas atitinkamą patvirtinimą persiunčia pardavėjui. Visas autorizavimo procesas trunka kelias sekundes. Po autorizacijos sandoris siunčiamas atsiskaitymui.

Atsiskaitymo. Dienos pabaigoje (ar kitu dažnumu) pardavėjo bankas informaciją apie sandorius su kiekvienos schemos kortelėmis perduoda schemos operatoriui. Šią informaciją schemos operatorius perduoda kortelę išdavusiam bankui, kuris padaro atitinkamus įrašus kortelės turėtojo banko sąskaitoje (nurašo lėšas ir pan.), apskaičiuoja sumas, mokėtinas schemai (tai yra schemos kortelėmis atliktų mokėjimo sandorių suma atėmus apsikeitimo mokestį). Schemos operatorius apskaičiuoja pardavėjo bankui mokėtinas sumas, perduoda šią informaciją, o taip pat perveda sumas pardavėjo bankui, o šis atsiskaito su pardavėju kartu jam perduodamas visą su mokėjimo sandoriais susijusią informaciją.

[1] EMV - standartas, skirtas suderinamumui tarp lustinių kortelių, skaitytuvų ir bankomatų užtikrinti, inicijuojant mokėjimus kredito ir debeto kortelėmis.

[2] Autorizavimo nereikėtų painioti su „autorizacijos" terminu, kuris reiškia mokėtojo sutikimą dėl mokėjimo operacijos atlikimo.