Žurnalistiniai tyrimai

2012 04 16

Vartotojiška visuomenė panašėja į išlepusį vaiką (Laura Apanavičiūtė)

Laura Apanavičiūtė (Vilniaus mokytojų namų Jaunųjų žurnalistų klubas)

XIX amžius. Laikas, kai žmonija pradėjo kilti aukštyn, geriau gyventi, o pasaulis, jo aplinka - ristis žemyn, kentėti. Nepaliestuose kampeliuose ėmė dygti fabrikai. Dūmai pradėjo kilti ne tik iš senų trobų, kuriose anksčiau močiutės gamino sveiką, savo ūkyje nuo sėklos grūdelio iki sunokusio vaisiaus užaugintą maistą, bet ir iš įvairiausių mašinų, kurios kuo toliau, tuo labiau atneša  nuostolius ir baimę šių dienų žmogui.

Tuomet po truputį ėmė vystytis vartotojiška visuomenė - tarsi vaisius mamos pilve. Iš pradžių tai buvo ramus vaikas, kurio akis kiekvienas naujas išradimas, pokytis priversdavo sužibėti, džiaugtis gerėjančiu gyvenimu, tačiau jokiu būdu nereikalauti daugiau, nes ir taip atrodė, kad aplankė milžiniška sėkmė. Išties santūrus mažylis!

Dabar tas mažylis primena be galo išlepusį vaiką, kuris temoka žodžius „dar, dar!". Norint, kad jis nepravirktų, viską jam turi pateikti paprastai, aiškiai, kad viskas būtų lengva ir, neduok Dieve, neverstų sukti galvos, nes tai jau tikrai per sudėtingas dalykas vaikeliui.
Taigi susipažinkime su aplinka ir pačiu vaiku artimiau. Manau, išsireiškimas „čia kaip Trojos būta" tiktų lyginant XIX amžiaus pradžios ir šiandienos nuotraukas. Kelios geraširdės auklės, kurios stengiasi prižiūrėti greitai didėjantį plotu, bet ne protu „vaiką", yra ne itin mėgstamos dėl savo nuolatinių priekaištų bei bausmių, tačiau joms vienintelėms dar rūpi šviesi ateitis. Gaila, bet jos nespėja paskui mažąjį, kuris auga ne dienom, o valandom, kuris viską nori pasiekti lengva ranka, kuris nesupranta atsakymo „ne, negalima" ir ima klykti bei negražiai elgtis, kai neišsipildo jo noras.

Nori įtikti vaikui? Galiu pamokyti. Svarbiausias dalykas yra maistas, būtinas kūdikio augimui. Taigi jį turi įpakuoti taip, kad būtų gražu žiūrėti, pakuotė būtų spalvota, nuotaikinga, nepamiršk bent mėnesį jį pareklamuoti per televizorių - juk reikia įsitikinti, kad maistas geras, aukštos kokybės, geriausia reklamuoti bulvarinėse laidose, nes jas vaikas ypatingai mėgsta. Taip pat tai turi būti sotus bei skanus produktas - nesidrovėk, galimi dažikliai ir visi kiti maistiniai pakaitalai, skonio stiprikliai, juk vaikai neskaito etikečių.

Jeigu bandysi pateikti kokį nors tikrą, paprastą maistą, kuris greičiau primena beskonę kramtomąją gumą išlepusiam vaiko skoniui, tavo produktas bus greitai išspjautas. Nors ne, atsiras vienas kitas suaugęs žmogus, kuris produkto neišmes, nes bus pakankamai didelis suprasti, ką reiškia tikras maistas, kuris nežudo, ir kaip skaniai galima jį paruošti. Bet būkime atviri, iš kelių suaugusiųjų pelno nepasidarysi. Čia laimi paklausa. Atleisk, bet turiu pripažinti, kad rinkoje ilgai neišsilaikysi.

Kadangi vaikas yra reiklus, tačiau negali po savęs susitvarkyti, teks jį ir jo aplinką priimti tokią, kokia ji yra, nes pora amžių jau praėjo nuo jo gyvybės užmezgimo, padaryta žala yra per didelė, kad galėtum išrauti visas musmires, kurios dar ligi šiol dygsta kaip po lietaus.

Taip ir vystosi mūsų šiuolaikinė visuomenė. Nuo gero, paprastais dalykais besidžiaugiančio vaiko, iki išlepusio, ribų nejaučiančio, viską aplink save naikinančio monstro, kuris niekaip nesuauga. O gal tiesiog nenori suaugti?

Atgal 0

Rašyti komentarą